Pastaruoju metu didžiulio visuomenės dėmesio sulaukia rengiamas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas.
Dėmesys pasireiškia tendencingai žiniasklaidoje pasirodančia iškraipyta informacija, apie rengiamą dokumentą ir jo tikslus, garsiais Kuršių nerijos „gerbėjų“ pareiškimais. Nepaneigsi, kad ta gynyba ir nerijos saugojimas taip ir baigiasi ties garsiais šūkiais.
Apie rengiamą Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą, jo tikslus ir susiklosčiusią situaciją pasakoja projekto mokslinis vadovas, geografas prof. habil. dr. Paulius Kavaliauskas.
Kaip paaiškintumėte šiuo metu kilusius konfliktus?
Konfliktai Kuršių nerijoje gimsta tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių. Objektyviai juos sukelia šios teritorijos naudojime bei apsaugoje susiduriantys skirtingi interesai - gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimo, rekreacinių kurortinių funkcijų, vietos gyventojų. Subjektyviajai konfliktų pusei, deja, tenka priskirti susiklosčiusius komplikuotus ir toli gražu ne pačius draugiškiausius Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (KNNP) ir Neringos savivaldybės institucijų, netgi Seimo aplinkos apsaugos komiteto, santykius, kurių rėmėjų prieštaros įkaitu, keršto objektu ir savotišku atpirkimo ožiu dabar tapo net pats Bendrasis planas.
40 metų dirbu planavime ir tokioje situacijoje neteko būti. Tai, kas vyksta šiuo metu sveiku protu sunku suvokti ir paaiškinti, nes šiuo metu vyksta tik įnirtingas šaudymas į vienus vartus, net neišklausant kitos nuomonės. Save prisistatantys Kuršių nerijos gelbėtojais, įvairūs aktyvistai ir pareigūnai smerkia net nepasigilinę į reikalą. Klasikiniu tokios totalitarinės kritikos pavyzdžiu galėtų būti UNESCO Nacionalinės atstovybės generalinės sekretorės gerb. A. Dirmaitės 2008-06-13 Raštas „Dėl naujojo Neringos savivaldybės bendrojo plano koncepcijos“, kuriame suformuluotas ir per institucijas bei žiniasklaidą plačiai paskleistas nemotyvuotas ir kategoriškas kaltinimas, kad „naujoji Neringos savivaldybės bendrojo plano koncepcija tiesiog prieštarauja šiuo metu galiojančiai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui) ir iš esmės paneigia Kuršių nerijos unikaliąsias gamtines ir kultūrines vertes“.
Gaila, kad šiuo nuosprendžiu, tarsi pačios UNESCO nuomone, patikėjo naujasis Aplinkos ministras, tuo metu mums tapo žinoma, kad viešam svarstymui teiktas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano projektas (nei koncepcija, nei konkretizuoti sprendiniai) Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijoje jokia forma nebuvo svarstomi. Todėl minėti kaltinimai Bendrajam planui kol kas išreiškia tik asmeninę, matomai KNNP direktorės viešų pasisakymų įtakoje suformuotą, šios pareigūnės nuomonę, nors panašių asmeninių (tuo labiau kaltinamųjų, smerkiančių kitų institucijų atliktą darbą) nuomonių reiškimas netgi nėra minėtos Komisijos Generalinės sekretorės kompetencija.
Ar išties skubama slaptai patvirtinti rengiamą Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą?
Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrais planas teikiamas viešam svarstymui, o ne jokiam tvirtinimui. Šiuo metu su šiai teritorijai svarbiu dokumentu yra supažindinama visuomenė. Mūsų uždavinys dar kartą pagalvoti apie Neringos ateitį, remiantis kompleksiniu moksliniu požiūriu, ramiai, be išankstinių nusistatymų, be nepagrįstų diktatoriškų reikalavimų, pagal ES ir mūsų šalyje deklaruojamą tausojančios ir subalansuotos raidos ideologiją. Dabartiniu metu viešam svarstymui yra pateikta tik pirmoji bendrojo plano sprendinių redakcija ir norime, kad žmonės iš visos Lietuvos, gal net užsienio teiktų pageidavimus, abejotų.
Nuomonės bus išklausytos ir įvertintos ir kaip paprastai dauguma jų priimtos, kitu atveju – argumentuotai atsakysime. Atitinkamai bendrasis planas bus koreguojamas, tikslinamas ir tik tada bus teikiamas derinimams bei tvirtinimui.
Pastaruoju metu dažnai minima, kad bendrasis planas prieštarauja generaliniam? Gal įmanoma prieštaravimų išvengti?
Kiekvienas naujas teritorijų planavimo dokumentas privalo daugiau ar mažiau prieštarauti jau esamam ir jį keisti, nes priešingu atveju turėsime tik pakartojimą arba plagiatą, kurio joks užsakovas nenorės nei rengti, nei finansuoti. Negali būti absoliučiai, o tuo labiau amžinai gerų planų. Tai, kad generalinis planas jau galioja pusantros įstatymu nustatytos kadencijos, verčia galvoti apie jo keitimo būtinybę. Antra vertus, minėtą planavimo kaitos principą būtina derinti su kitu – planavimo tęstinumo - principu, reikalaujančiu progresyvių, geriausių ankstesnių planų idėjų ar sprendinių perėmimo ir organiškos tąsos. Būtent abiejų šių principų derinimo kelią pasirinko ir realizavo plano rengėjai.
Turime atkreipti dėmesį, kad beveik visi dabar rengiamo bendrojo plano autoriai yra ir yra generalinio plano autoriai, o kai kurie iš jų net KNNP specialiųjų planų projektų bendraautoriai. Gaila, kad to niekas negirdi ir nenori girdėti – šauksmuose tarsi bandoma sudaryt nuomonę, kad bendrąjį planą rengė kažkokie mistiniai Neringos savivaldybės darbuotojai. O iš tikro išeitų, kad tie patys autoriai kovoja patys su savimi.
Visuomenė gąsdinama, kad bendrasis planas paverčia Neringą tarsi ištisiniu urbanizuotu kurortu. Kiek tiesos yra šiame teiginyje?
Vis tik nedera pamiršti, kad be nacionalinio parko ir Pasaulio paveldo vietovės statusų Neringa turi ir Lietuvos įstatymais nustatytą kurorto statusą, dėl ko dalyvauja Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje turizmo plėtros 2007 - 2010 metų programoje. Be to Nida ir ypač Juodkrantė yra mūsų istoriniai XIX - XX a. kurortai. Ši funkcija sudaro kultūrinį paveldą ir turi būti išsaugota, nepriklausomai nuo fundamentalistinių protestų.
Dar daugiau – Kuršių nerijos architektūrinį paveldą juk formuoja dvi pagrindinės pastatų grupės – žvejų sodybos ir vilos bei vasarnamiai, o Pasaulio paveldo sąraše ši vietovė vis tik atstovauja ne kokiai nors nepaliestai kormoranų karalystei bet kultūriniam kraštovaizdžiui, kurio sudedamoji istorinė dalis yra kurortinės funkcijos archetipai bei ženklai. Taigi, Neringos, kaip kurorto vystymo klausimai yra integrali KNNP bendros raidos dalis, taip pat reikalaujanti atitinkamo sprendimo ir interesų harmonizacijos.
Dėl skleidžiamo totalinės urbanizacijos baubo tenka aiškiai pasakyti, kad pagal bendrojo plano priimtą zonavimo sistemą Neringos teritorijos funkcinėje struktūroje yra sustiprinamas konservacinio prioriteto zonų dominavimas (virš 86%), padidinamas ekologinės apsaugos zonų plotas (virš 2%), ženkliai sumažinama rekreacinio prioriteto teritorijų dalis (iki 11%) ir technologinei (susisiekimo ir inžinerinei) infrastruktūrai tenka mažiau nei 1% Neringos teritorijos. Visi rekreacinio prioriteto zonoje esantys užstatyti arba numatomi municipalinei gyvenamajai bei rekreacinei statybai sklypai pagal bendrąjį planą sudaro tik 1,2% Neringos savivaldybės teritorijos. Esame įsitikinę, kad bent tiek Neringos vis tik privalome palikti jos žmonių bendruomenės interesams.
Dar daugiau – daugumos urbanistinę programą turinčių sklypų lokalizacija yra perimta iš naujųjų KNPP specialiųjų planų projektų, juos svarstant ir derinant dabartiniai gąsdintojai kažkodėl tylėjo ir neprotestavo. Ko gero „kaltė“ atsiranda pasikeitus planavimo organizatoriui, o ne sprendiniams.
Kokie pagrindiniai rengiamo bendrojo plano tikslai?
Pagrindinis tikslas - teritorijos tvaraus vystymo užtikrinimas. Šio tikslo realizavimas yra labai sudėtingas ir apimą daugybę konkrečių uždavinių įvairiose Neringos teritorijos raidos srityse, pradedant aplinkosaugos efektyvinimu ir baigiant inžinerinės infrastruktūros tobulinimu.
Pažymėtina, kad įvertindami Pasaulio paveldo vietovės specifiką, šiame plane pirmą kartą pabandėme teikti UNESCO priimtai kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos metodologijai atitinkančią reglamentavimo sistemą. Taip pat išaiškinome kai kurias iki šiol nefiksuotas naujas gamtines vertybes, pvz. mažąsias parabolines Purvynės kopas, unikalų šalyje defliacinį cirką, prieškaryje vadintą Raganų katilu ir kt.
Norime, kad Neringos gyvenvietės „nemirtų“ ir liktų gyvos žiemos metu. Gyvybės joms galėtų suteikti istorines buvusių gydyklų tradicijas galinčios pratęsti sanatorijos bei vandens sporto ir sveikatingumo kompleksai su šildomu jūros vandeniu. Taip pat reikia toliau plėtoti KNNP būtiną pažintinį turizmą, dėl ko numatome du naujus kempingus (Pervalkoje bei Juodkrantėje), kurie turėtų padidinti Neringos prieinamumą mažesnes pajamas turintiems ir pristabdytų dabar beįsisiūbuojanti jos virtimą turčių vasarviete.
Kuršių nerija yra tarsi šventovė, savotiška bažnyčia. Tačiau net bažnyčioje ne visos vietos yra vienodos svarbos ir šventumo. Taip ir Kuršių nerijos šventovėje turim aiškiai fiksuoti jos kraštovaizdžio identitetą formuojančias vietoves, savotiškus altorius, kurių nevalia liesti. Tam mes pirmą kartą ir atlikome specialią kraštovaizdžio analizę, kurios rezultatais – išaiškinom fundamentaliom vertybėm ir remiasi bendrasis planas.
Naujojo plano koncepcija yra suderinta su Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų ir jo zonų ribų planu, kurio rengimą organizavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Suderinta yra ir koncepcinę dalį vertinusi Strateginio poveikio aplinkai ataskaita. Tuo remiantis, taip pat su VSTT derybų bei kompromisų keliu suvienodinus bendrojo plano teikiamos bendrosios erdvinės struktūros ir KNNP ribų ir zonų plano nuostatas, ji ir buvo patvirtinta savivaldybės Taryboje. Dabar laukia ilgas ir kaip rodo tendencingai keliamo skandalo prieštaringas bei sunkus derinimo bei tolesnių kompromisų paieškos kelias.
Liepos 15 dieną 13 val. vyks viešas susirinkimas, kurio metu bus aptariamas rengiamas Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas. Bendrojo plano rengėjai aptars alternatyvas, išklausys pasiūlymus ir atsakys į iškilusius klausimus. Kviečiame būti aktyviais ir pasiūlymais prisidėti prie bendrojo plano rengimo. Juos galite teikti Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriui iki viešo susirinkimo dienos ir jo metu. (pasiūlymo formą rasite internetinėje svetainėje www.neringa.lt).
Kalbino Sandra Vaišvilaitė,
sandrava@neringa.lt
