Parengta Neringos turizmo informacinių stendų žemėlapių ir schemų įrengimo ir geografinio išdėstymo Neringos teritorijoje galimybių studija.

Atliekant galimybių studiją,  įvertinti esami Neringos informaciniai stendai, leidiniai.  Pasiūlytas informacinės sistemos įgyvendinimo planas bei sąmata, galimi finansavimo šaltiniai, informacinės sistemos atnaujinimo galimybes.

Šiuo metu Neringoje trūksta vieningos informacinės sistemos, informacijos apie apgyvendinimo bei maitinimo vietas, lankytinas vietas, kultūros, laisvalaikio, pramogų galimybes. Esama informacinė sistema neužtikrina teikiamų paslaugų kokybės.

Galimybių studijoje nurodoma, kad esamus stendus būtina koreguoti, suvienodinant stendų formas, medžiagas ir dizainą. Kai kurių esamų stendų formos ir dizainas yra pakankamai sudėtingi, todėl siūlomi paprastesni variantai. Pastebėtas stendų, rodančių kryptis, trūkumas.

Nagrinėjant Neringos informacinių stendų įrengimo galimybes, išskirtos keturios pagrindinės informacinės sistemos stilių kryptys. Neringos savivaldybė pasirinko „Modernų stilių“, pasižymintį minimalistiniu dizainu ir labiausiai atitinkantį Neringos kraštovaizdį bei poreikius. Stenduose dominuoja mėlyna, pilka ir melsva spalva.

Neringos savivaldybei pateikta „Modernaus stiliaus“ informacinių stendų strategija, informacinių stendų pavyzdžiai, kiekiai, išdėstymas. Informacinių stendų įrengimo biudžetas – 586274,08 Lt.

Atlikus galimybių studiją, taip pat pateikta informacinių leidinių strategija, siūlomų informacinių leidinių pavyzdžiai, papildomi leidinių dizaino pasiūlymų eskizai. Informacinių leidinių išleidimo biudžetas – 210429, 10 Lt.

Bendros projekto investicijos – 866703, 18 Lt. Atsižvelgus į galimybių studijoje pateiktas išvadas, rekomenduojama teikti paraišką ES SF paramai gauti projekto įgyvendinimui. Neringos savivaldybės įnašas nuo 15 iki 20 proc. Projekto įgyvendinime gali dalyvauti ir privatus kapitalas, jo dalis bendrosiose investicijose gali siekti 10 proc.

Projekto „Neringos turizmo informacinių paslaugų sistemos plėtra“ įgyvendinimą bendrai finansuoja Lietuvos respublika bei Europos sąjunga. Galimybių studiją atliko UAB „EIP Vilnius“.