Praėjusią savaitę mero A. Vinkaus kabinete rinkosi Neringos vadovai, kurie įgyvendindami savo ar šio krašto gyventojų vizijas, spręsdami problemas, prisidėjo prie Neringos miesto raidos bei to, kaip 50 - metį minintis kurortas atrodo šiomis dienomis.  

Nuo 1961 m., kuomet į vieną administracinį vienetą buvo apjungtos keturios Kuršių nerijos gyvenvietės ir taip įkurta Neringa, prie šio krašto vairo stovėjo 10 vadovų. Praėjusią savaitę prisiminimais, patirtimi ir Neringos ateities vizijomis kartu su dabartiniu Neringos savivaldybės meru dalinosi Aloyzas Puslys, Gediminas Dikšas, Andriejus Vaičiulis, Romanas Kizevičius bei šiuo metu mero pavaduotojo pareigas einantis Vigantas Giedraitis. Mero A. Vinkaus kvietimu diskusijoje dalyvavo ir žurnalistas Algimantas Čekuolis, Neringoje leidžiantis savo atostogas daugiau nei 30 metų.

Neringa- Lietuvos deimantas

Komplimentų Neringai negailėjęs žurnalistas susitikimo metu teigė, kad šis kraštas ir jo likimas turi būti svarbus kiekvienam lietuviui. “Galiu kalbėti ir kaip Lietuvos pilietis, ir kaip poilsiautojas, kuris, turbūt, trisdešimt kelis metus ilsisi Nidoje ar Juodkrantėje. Tikiuosi, kad jūs visi suprantate, kad Neringa yra ne perlas, o Lietuvos deimantas, pati geriausia, pati gražiausia Lietuvos vieta, kuri pagal vertingumą gali konkuruoti su Vilniumi. Ne be reikalo kažkoks didesnis svečias, užsibuvęs Lietuvoje ilgiau, čia atvažiuoja. Tokiu būdu ant jūsų visų pečių krinta didžiulė atsakomybė“, - pagirių Neringai negailėjo Algimantas Čekuolis.

Jo nuomone, viena pagrindinių šio krašto problemų - pramogų trūkumas lietingu oru. Prisimindamas Vilniuje esantį nedidelį zoologijos sodą, kuris itin populiarus tarp vaikų, žurnalistas pasvarstė ir apie galimybę pristatyti Kuršių nerijos fauną  kurioje nors Neringos gyvenvietėje.

Andriejus Vaičiulis, Neringos savivaldybei vadovavęs 1990 – 1995 metais pasakojo, kad tokios pat problemos, susijusios su sezono prailginimu bei pramogų įvairove blogu oru, buvo sprendžiamos ir prieš 20 metų. „Turėjom ne vieną architektų suvažiavimą, siekiant išgirsti, ką galėtų pasiūlyti žmonės iš šalies. Labiausiai įstrigo idėja vietoj Nidos pajūryje esančios nebaigtos statyti valgyklos įrengti kaimelį, kuriame būtų teniso kortai, nedideli baseinai, galimybė įgauti įdegį ir blogu oru. Kaip pratęsti sezoną, kuris trunka vos du mėnesius – amžinas klausimas“, - pasakojo buvęs savivaldybės vadovas A. Vaičiulis.

Prieš keliasdešimt  metų gimusi idėja vėl atgaivinta. Šiuo metu Neringos savivaldybėje svarstoma galimybė šalia Nidos centrinio paplūdimio esančią nepabaigtą statyti valgyklą pritaikyti naujai sveikatinimo įstaigai sukurti.  Čia norima ir rekomenduojama įkurti Nidos jūros terapijos centrą, kurio veikla būtų grindžiama ypatingu pajūrio mikroklimatu ir išskirtiniais, tik Lietuvos Baltijos pajūriui būdingais jūros terapijai tinkamais kurortologiniais ištekliais.

Pasakiškas aptarnavimas

Susitikimo metu taip pat kalbėta ir apie būtinybę išsaugoti Juodkrantėje esančią Liudviko Rėzos Jūrų kadetų mokyklą bei jos puoselėjamas vertybes. Anot A. Čekuolio tokia mokykla galėtų būti populiari tarp emigrantų vaikų, ypatingai, jei čia vyktų kelių mėnesių ar savaičių trukmės vasaros stovyklos. „Mano du anūkai, kurie auga Ispanijoje jau pirmi kandidatai kadetų mokykloje“, - susitikimo metu juokavo A. Čekuolis. Merui A. Vinkui pasiteiravus, ar gera Neringoje teikiamų paslaugų kokybė, svečias pastebėjo, kad šypsenų Neringoje tikrai netrūksta, o  aptarnavimas Neringos maitinimo įstaigose – pasakiškas. 

Susitikimo metu aptarta ir daugiau klausimų. A. Vinkus pristatė įgyvendinamus Neringos ateities planus, problemas, kurios buvo pristatytos išvažiuojamojo Vyriausybės pasitarimo Neringoje metu. Aptarta ir didėjanti kormoranų kolonija ties Juodkrante. Anot A. Čekuolio, šiuo paukščius, kurie turi daugiau nei 3 tūkst. lizdų, reiktų išbraukti iš Lietuvos raudonosios knygos, tuomet populiaciją, naikinančią vertingus Neringos medžius,  reguliuoti būtų paprasčiau.