Antradienį vyko susitikimas, kuriame diskutuota apie Neringos bendrojo lavinimo mokyklų pertvarkymą. Susitikime dalyvavo Nidos vidurinės mokyklos, Juodkrantės Liudviko Rėzos Jūrų kadetų mokyklos, Neringos savivaldybės vadovai, Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas bei Švietimo viceministras Vaidas Bacys.

Siūloma mišri mokykla

Savivaldybė kiek anksčiau parengė Neringos bendrojo lavinimo mokyklų pertvarkos į nacionalinę mokyklą gaires. Jose buvo numatyta, kad norint išsaugoti vidurinį išsilavinimą Neringoje, dabar egzistuojančias mokyklas reikia sujungti. Apie Neringos mokymo įstaigų pertvarkymą verčia galvoti mažėjantis vaikų skaičius.

Susitikimo metu didžiausia diskusija užvirė svarstant, kokio tipo mokykla tai turėtų būti. Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokyklos vadovų manymu,  steigiamoje mokykloje turi būti taikoma tik netradicinio (kadetų) ugdymo programa. Ateityje tokia mokykla turėtų tapti uždara, t.y. visi moksleiviai turės gyventi mokyklos bendrabutyje.

Visai kitokią mokyklos ateitį mato likusieji diskusijos dalyviai. Neringos savivaldybės atstovų manymu, būsima mokykla turėtų būti mišri – teikti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas su kadetų skyriumi. Mokykloje mokytųsi visų keturių Neringos savivaldybės gyvenviečių 5 – 12 klasių moksleiviai bei specialų jūrų kadetų išsilavinimą norintys gauti Lietuvos vaikai. Taip būtų sudaryta teisė Neringos bendruomenės tėvams ir vaikams pasirinkti, kokį išsilavinimą jie nori įgyti, o netradicinio (kadetų) ugdymo programa padėtų pritraukti vaikus iš visos Lietuvos.

Nacionalinė mokykla po kelių metų

Tam pritaria ir Švietimo viceministras V. Bacys. Jo nuomone uždara, vien kadetų ugdymo programą vykdanti mokykla Neringoje sunkiai prigytų. Be to, apie Nacionalinės mokyklos steigimą šnekėti dar anksti, kad tokia mokykla egzistuotų reikia kelių metų.

„Mokykla turi įgyvendinti dvi programas, kad vaikai galėtų rinktis. Šiuo metu įstatymo projektas numato galimybę kurti mišrią mokyklą, kuri galės turėti skirtingas programas, šiuo atveju nacionalines klases. Tuomet tiems mokiniams yra skiriamas kitoks krepšelis“, - teigė V. Bacys.

 „Viena svarbiausių savivaldybės funkcijų užtikrinti mokslą mūsų vaikams. Dėl to svarstant mokyklos likimą, mums svarbiausi bendruomenės interesai. Šiuo metu vienas didžiausių mūsų darbų turi būti užtikrinti Juodkrantės jūrų kadetų mokyklos tęstinumą. Šiuo metu yra 10 klasių. Siekiame, kad netradicinio ugdymo programa būtų tęsiama ir kitose klasėse“, - teigė A. Feser.

Reikalingas bendrabutis

Kol kas neapsibręsta, kur turėtų būti mokymo bazė bei mokyklos bendrabutis. Šiuo metu tinkamiausia vieta tokiai ugdymo įstaigai – Nidoje. Juodkrantėje esanti mokymo bazė yra per maža. Nacionalinės mokyklos bazę galėtų sudaryti prieš kelis metus rekonstruota Nidos vidurinė mokykla, talpinanti iki 300 moksleivių, Neringos sporto bei meno mokyklos. Neatmetama galimybė, kad Juodkrantėje galėtų būti įkurtas būsimos mokyklos skyrius.

Sprendžiant vaikų apgyvendinimo klausimą, kaip alternatyvą bendrabučiui, pasiūlyta apsvarstyti galimybę vaikus apgyvendinti vietos viešbučiuose.

Reikalinga nauja koncepcija

Būsimai mokyklai reikia ir naujos koncepcijos, ji galėtų remtis 2006 metais įstiegtos Juodkrantės jūrų kadetų netradicinės mokyklos koncepcija, kuri buvo kuriama remiantis šimtamete Didžiosios Britanijos kadetų mokyklos British Royal Hospital School patirtimi. Su šia mokykla ir toliau būtų bendradarbiaujama. 

Netradicinių klasių pagrindinės ugdymo kryptys - jūra bei aplinkos ekologija, jūreivystė bei laivininkystė, krašto istorija, taikos pasaulyje samprata, sportas, menas bei krikščioniškos vertybės.

Šiuo metu veikiančios Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokyklos vienintelė steigėja yra Neringos savivaldybė, kuri nepajėgi viena išlaikyti tokią ugdymo įstaigą. Tikimasi, kad sujungus mokyklas, bei tęsiant netradicinio ugdymo programą  bus skirtas didesnis Vyriausybės dėmesys, padės pritraukti daugiau lėšų.

Anksčiau vykusių susitikimų metu kalbėta, kad netradicinės mokyklos viena iš steigėjų galėtų būti Krašto apsaugos ar Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau artimiausius tris metus nei viena ministerija naujų įsipareigojimų prisiimti nenori. Savivaldybei buvo siūlyta bendradarbiauti su Klaipėdos universitetu, Lietuvos jūreivystės kolegija, Karinėmis jūrų pajėgomis.