Pastaruoju metu dėmesio Neringai netrūksta, kaip ir periodiškai pasirodančių publikacijų. Praėjusią savaitę pasirodė eilinis, niekuo nebestebinantis, Alternatyvios kultūros paveldo komisijos kreipimasis. Užsakomajame interviu savo mintis išdėstė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aurelija Stancikienė („Ar įstatymai galioja Kuršių nerijoje?“ „Vakarų ekspresas“,  2008 01 15).

„Nežinau, kas kaltas: ar mėnulio fazės, ar artėjantys rinkimai, bet Kuršių nerija tampa tikru kovos lauku“, - taip esamą situaciją vertina Neringos savavaldybės meras Vigantas Giedraitis.

Nesuprantamas piktinimasis susikūrusia Neringos gyventojų iniciatyvine grupe ir jos veikla. Rengdami pareiškimus, rinkdami parašus žmonės išreiškia savo valią, tokia praktika propaguojama visame pasaulyje. Kodėl pas mus tokia iniciatyva smerkiama?

Neringiškių susibūrimui įtakos turėjo praėjusiais metais patvirtinta UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugos Lietuvoje įstatymo koncepcija. Primename, kad koncepcija buvo priimta be viešo svarstymo, t. y. neinformavus nei vietos savivaldos nei gyventojų.

„Tokia situacija sukėlė sąmyšį. Natūralu, kad žmonės gindami savo teises pradėjo gilintis į procesus, priimamus nutarimus. Iniciatyvinė grupė yra nedidelė atsvara Kuršių nerijos mylėtojų bendruomenei.  Keista, kad kai pastaroji renka parašus, rengia pareiškimus viskas gerai, o kai vietiniai išreiškia savo nuomonę – blogai“, - teigė meras.

Parašų, kaip teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė, savivaldybė nerenka ir su šia iniciatyvine grupe nieko bendro neturi. Kad koncepcija buvo priimta be viešo svarstymo, sutinka daugelis. Sausio 25 d. dėl minėto dokumento su vietos gyventojais susitinka Seimo narys Raimundas Palaitis ir Kultūros viceministras Gintaras Sodeika.

KNNP direktorės užsakomasis straipsnis įrodė, kad profesorius  Paulius Kavaliauskas palietė išties opią temą. Ji aktuali ne tik Kuršių nerijai, bet ir visai Lietuvai. Dažniausiai gamtininkai kalba tik apie išsaugojimą, pamiršdami žmogų. Kuršių nerijos mažiau saugoti tikrai nereikia. Ji visad buvo ir bus ypatinga teritorija, reikalaujanti ypatingo statuso.

„Tai unikalus objektas, kuris be deklaracijų buvo ir bus saugomas. Vienas sėkmingiausių Neringos savivaldybės tarybos  pasiekimų – tai, kad 1990 metais žemė Kuršių nerijoje tapo išimtinai valstybės“, - teigė meras.

Iškilus klausimui, koks likimas laukia Neringos, rekomenduojame pasižiūrėti parengtą Neringos savivaldybės strateginį planą, susipažinti su  rengiamu  bendruoju planu. Šiuo metu rengiami  Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų ir jo zonų ribų bei tvarkymo planai. Minėtuose  dokumentuose ir atsispindės ar Neringa bus miegamasis rajonas ar jaukus kurortas unikaliame gamtos kampelyje, kuriame malonu ilsėtis ir patogu gyventi.

Pastaruoju metu savivaldybė nuolat kaltinama nesirūpinanti socialiniu būstu. Neringoje  ištiestų egzistuoja socialinio būsto problema, tačiau teigti, kad Neringos savivaldybė jau 10 metų nestatė socialinio būsto – nelogiška. Pati socialinio būsto sąvoka atsirado tik 2003 metais, nuo 1996 metų Neringoje butais aprūpinta virš keturiasdešimt šeimų.

Šiuo metu 109 šeimos laukia socialinio būsto. Sąrašai viešai nepaskelbti dėl programinės įrangos problemų.  Praėjusiais metais išimtine tvarka būstas suteiktas šeimai, nukentėjusiai nuo gaisro.

„Šiuo metu jaučiame būtų stygių, ir darome viską, kad ši problema būtų išspręsta. Rengiamas detalusis planas Purvynėje, kur numatyti 4 žvejo tipo namai. Dar 2005 metais parengėme detaliuosius planus. Du socialiniai būstai turėjo atsirast Preiloje, vienas - Pervalkoje. Šiandien šie planai teismuose. Rengiamas Preilos mokyklos projektas, kur būtų išplėstos bibliotekos patalpos ir viršuje įrengti butai“, - pasakojo V. Giedraitis.

Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Arūnas Burkšas, kalbėdamas apie socialinį būstą, norėjo pasakyti, kad nebuvo formuojami sklypai statybom, bijant, kad aukciono tvarka išnuomoti sklypai gali atsidurti ne Neringiškių rankose. Jokiu būdu negalima teigti, kad socialinis būstas nebuvo statomas specialiai.

Daugelį piktina tai, kad renkamas mokestis už įvažiavimą į Neringą. Dažnai jis klaidingai vadinamas ekologiniu mokesčiu. Mokestis renkamas, siekiant riboti turistų srautus. Kasmet surenkama apie 2 milijonus litų, kurie patenka į savivaldybės biudžetą ir yra paskirstomi miesto reikmėms.

Anot mero, Viganto Giedraičio, vasarą turistų, besilankančių nerijoje, skaičius optimalus, ir jo nesistengiama dar labiau didinti. Vasarą Neringa sulaukia apie 600 – 700 tūkst. turistų, bet visiškai kitokia situacija ne sezono metu. Pagrindinis savivaldybės tikslas ir yra pratęsti vasaros sezoną ir pagausinti atvykstančiųjų skaičių šaltuoju metų laiku.

Vis dažniau  prisimenama UNESCO komisarės Europai M. Rossler viešnagė Kuršių nerijoje. Kaip teigia, KNNP direktorė, viešnia įspėjo Vyriausybę, kad nerijoje „esmingai pažeidžiama Pasaulio Gamtos ir kultūros paveldo konvencija“.  Anot mero, susitikimo savivaldybėje metu komisarė nieko panašaus neminėjo: „Susitikimo metu kalbėjom apskritai apie būtinybę išsaugoti teritorijas, jokie susirūpinimai dėl Neringos ateities nebuvo pareikšti“.

Nuolatiniai kaltinimai žiniasklaidoje, nuolatinis susirašinėjimas spaudoje – problemų neišspręs. Kaip teigė V. Giedraitis, gyvename šalia vienas kito ir problemas galima išspręsti čia pat, bendravimas spaudos pagalba – tik laiko gaišimas.