Penktadienį Neringos garbės piliečiui, tautodailininkui Eduardui Antanui Jonušui įteikta Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija.

Premija teikta pirmą kartą

Premija skiriama iškilioms asmenybėms už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą. Anot renginyje dalyvavusių, Neringos istorijoje pirmą kartą teikiama premija E. A. Jonušui atiteko neatsitiktinai. „Aš jį pavadinčiau L. Rėzos  tėvu, supainiodamas laikus ir amžius. Nesuklysiu sakydamas, kad E. A. Jonušas atgaivino Rėzą mūsų kultūrai ir istorijai“, - teigė renginyje dalyvavęs Klaipėdos universiteto lektorius Vladas Žulkus.

Premija įteikta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui). M. L. Rėzos kultūros centro kuratoriumo pirmininkė Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė teigė, kad visi kuratoriumo nariai vienbalsiai sutarė dėl premijos skyrimo Eduardui Antanui Jonušui. 

Padėjo atrasti L. Rėzą

„L. Rėza buvo daugiabriaunė asmenybė, todėl premija galime pagerbti įvairių sričių žmones, bet jų darbuose turi atsispindėti jo vertybių puoselėjimas. Būtent E. A. Jonušo darbuose tos vertybės ir puoselėjamos“ - teigė N. Strakauskaitė. Anot jos, tautodailininkas buvęs būtent tas žmogus, kuris padėjęs atrasti Liudviką Rėzą jos kartai.

Kuršių nerijoje, Karvaičių kaime, gimusį mokslininką, dvasininką, literatą, tautosakos rinkėją primena E. A. Jonušo sukurta skulptūra, esanti kairėje kelio į Pervalką pusėje. Liudviko Rėzos medinė skulptūra atidengta 1975 metais.

Nuo 1956 metų apsigyvenęs Neringoje E. A. Jonušas ją ne tik išpuošė medinėmis bei vario skulptūromis. Jis taip pat surinko ir restauravo per 100 baigiančių sunykti kuršių antkapinių paminklų - krikštų, senųjų kuršių laivų vėtrunges, sutvarkė kopų apželdintojo D. Kuverto kapą. Važiuojant į Neringą, svečius pasitinka 1972 -aisiais dailininko sukurta skulptūra „Burės“. Būtent čia kažkada buvo į Kuršių neriją atvykstančių aukštų svečių sutikimo vieta. Vienas ryškiausių jo darbų - senovinio kurėno atkūrimas pagal senuosius brėžinius, atgabentus iš Vokietijos.

Dėmesys šio krašto kultūrai

 „Jonušą pažysta daug įvairių žmonių ir iš įvairių pusių. Dailininkai kaip tapytoją, tapiusį garsių šio krašto žmonių portretus, peizažus. Istorikai, kaip žmogų prikėlusį iš užmaršties senąsias Nidos kapines, krikštus. Etnologai jį žino iš didžiulio vėtrungių rinkinio. Buriuotojai žino, kaip žmogų, kuris pirmas po karo atkūrė kurėną“, - pasakojo Vladas Žulkus.

Neringos savivaldybės meras Vigantas Giedraitis įteikdamas E. A. Jonušui premijos laureato diplomą teigė, kad pirmą kartą teikdama tokią premiją, Neringa verčią naują puslapį. Jos įsteigimas rodo, kad mūsų kraštas didžiulį dėmesį skiria kultūrai ir kultūrą puoselėjantiems žmonėms. Kalbėdamas apie E A. Jonušą meras pažymėjo, kad visuose menininko darbuose galime pajusti Kuršių nerijos dvasią ir šio krašto žmogaus charakterį.

Pasiūlyti keturi pretendentai

Premija buvo įteikta Martyno Liudviko Rėzos 234 – tųjų gimimo metinių minėjimo metu. Nijolė Strakauskaitė pažymėjo, kad Neringai tokia premija, kuria bendruomenė būtų galėjusi pagerbti kultūrai nusipelniusius žmones, buvo itin reikalinga.

Pretendentus premijai galėjo siūlyti ne tik Neringos savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, bet ir aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjų organizacijos. Siūlymą dėl premijos skyrimo E. A. Jonušui pateikė Liudviko Rėzos kultūros centras. Iš viso buvo pasiūlyti keturi pretendentai. Tikimasi, kad ateityje premijos simboliu taps  E. A. Jonušo sukurtas proginis medalis, skirtas M. L. Rėzos 200 metų jubiliejui paminėti.