SPORTO KLUBO
„NERINGOS KURŠIAI“
ĮSTATAI
1 skirsnis. Bendroji dalis
1.1. Sporto klubas „NERINGOS KURŠIAI“ (toliau vadinamas „Įstaiga“) įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymu ir kitais teisės aktais.
1.2. Įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja šiems Įstatams ir jos veiklos tikslams. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais.
1.3. Pagal savo prievoles Įstaiga atsako tik savo turtu. Įstaigos turtas yra atskirtas nuo Dalininkų turto. Dalininkai pagal Įstaigos prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įnešti į Įstaigos Dalininkų kapitalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.
1.4. Įstaigos finansiniais metais laikomi kalendoriniai metai.
1.5. Įstaiga Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali steigti savo filialus ir atstovybes. Įstaiga atsako pagal savo filialo prievoles ir filialas atsako pagal Įstaigos prievoles.
1.6. Įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga.
1.7. Įstaigos buveinė: Lietuvos Respublika, Neringos sav., Neringos m., Taikos g. 2/Naglių g. 23.
2 skirsnis. Veiklos tikslai ir veiklos sritys
2.1. Pagrindinis Įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant sporto vystymo ir kitokią visuomenei naudingą veiklą.
2.2. Įstaigos veiklos sritys ir tikslai yra:
1) suburti įvairių sporto šakų komandas, dalyvauti įvairiose varžybose bei renginiuose;
2) vystyti ir skatinti visų rūšių sportą, stiprinti žmonių sveikatą ir fizinį pasirengimą, propaguoti sveiką gyvenimo būdą, kūno kultūrą ir sportą, organizuoti aktyvų laisvalaikį ir poilsį,
3) organizuoti treniruotes, varžybas, seminarus, kursus, susirinkimus ir kitus sportinius, laisvalaikio ir poilsio renginius, sudaryti sąlygas vaikams ir suaugusiems užsiimti sportine veikla, remti sporto mokyklas, skatinti mokyklinio amžiaus vaikų užimtumą;
4) sudaryti sąlygas sportininkams dalyvauti varžybose ir kituose renginiuose;
5) kelti sportininkų ir trenerių meistriškumą, skatinti juos už aukštus pasiekimus ir nuopelnus sportui;
6) padėti sportininkams, treneriams ir kitiems sportu užsiimantiems žmonėms, ginti jų teises bei interesus, atstovauti sportininkų, trenerių ir kitų sportu užsiimančių žmonių interesus valstybinėse, savivaldybės ir kitose institucijose be organizacijose;
7) populiarinti olimpinio judėjimo principus bei pagal galimybę remti olimpines sporto šakas;
8) sudaryti sąlygas aktyviai sportuoti sporto veteranams;
9) tiekti sportinę įrangą bei aprangą, nuomoti sportinę įrangą, sporto sales, kitas patalpas, taip pat teikti paslaugas, susijusias su sportinės įrangos aptarnavimu ir priežiūra;
10) užsiimti leidyba, rūpintis reklama, vykdyti informacinę, metodinę, tarpininkavimo bei konsultacinę veiklą;
11) gauti paramą, taip pat lėšų ar kitokio turto iš tarptautinių visuomeninių organizacijų, nevalstybinių organizacijų, fondų ar kitų asmenų;
12) verstis nedraudžiama įstatymų ūkine – komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais, įstatymų numatyta tvarka steigti įmones bei fondus, dalyvauti akcinių bendrovių, kitų įmonių ir organizacijų veikloje, jei tai reikalinga šiuose Įstatuose numatytiems tikslams pasiekti bei uždaviniams įgyvendinti.
2.3. Įstaigos veiklos rūšys pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 1.1 red.):
22.11 Knygų leidyba;
22.12 Laikraščių leidyba;
22.13 Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba;
22.15 Kita leidyba;
22.21 Laikraščių spausdinimas;
22.22 Kitas, niekur kitur nepriskirtas, spausdinimas;
22.24 Parengiamoji spausdinimo veikla;
22.25 Pagalbinė, su spausdinimu susijusi, veikla;
36.40 Sporto reikmenų gamyba;
51.47 Kitų namų ūkio reikmenų didmeninė prekyba;
51.47.70 Sporto prekių ir žaislų didmeninė prekyba;
52.47 Knygų, laikraščių ir raštinės reikmenų mažmeninė prekyba;
52.48 Kita mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse;
52.48.30 Sporto prekių, žvejybos ir stovyklavimo reikmenų, valčių ir dviračių specializuota mažmeninė prekyba;
52.48.60 Suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekyba;
52.48.90 Kita specializuota mažmeninė prekyba;
55.10 Viešbučiai;
55.21 Jaunimo nakvynės namai ir kalnų turistinės stovyklos;
55.22 Stovyklavietės, įskaitant aikšteles automobiliniams nameliams;
55.23 Aprūpinimas kita, niekur kitur nepriskirta, laikinąja buveine;
55.30 Restoranai;
55.40 Barai;
55.51 Valgyklos;
55.52 Pagaminto valgio tiekimas;
60.24 Krovinių vežimas keliais;
71.40 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, asmeninių ir namų ūkio reikmenų nuoma;
71.40.10 Pramoginių valčių nuoma;
71.40.20 Jojamųjų žirgų nuoma;
71.40.30 Dviračių nuoma;
71.40.40 Sporto įrangos nuoma;
71.40.50 Kitų turizmo priemonių nuoma;
74.40 Reklama;
92.61 Sporto arenų ir stadionų eksploatavimo veikla;
92.62 Kita sportinė veikla;
92.62.10 Sporto mokyklų ir klubų veikla;
92.62.20 Jojimo mokyklų veikla;
92.62.30 Sportinė ir pramoginė medžioklė bei su ja susijusi veikla;
92.62.40 Sportinė ir pramoginė žvejyba bei su ja susijusi veikla;
92.72 Kita, niekur kitur nepriskirta, poilsio organizavimo veikla;
93.02 Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla;
93.04 Fizinės gerovės užtikrinimo veikla;
93.04.10 Pirčių, saunų, soliariumų veikla;
93.04.20 Masažo kabinetų veikla;
93.04.30 Sveikatingumo centrų veikla;
93.05 Kita, niekur kitur nepriskirta, aptarnavimo veikla.
2.4. Įstatymų nustatytais atvejais Įstaiga gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavusi įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. Įstaiga privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos kaip būtinos jos veiklos sąlygos.
3 skirsnis. Naujų Dalininkų priėmimo, Dalininko teisių perleidimo kitiems asmenims bei
Dalininkų įnašų perdavimo Įstaigai tvarka
3.1. Įstaigos Dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių Įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs Įstaigai įnašą ir turi Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių Įstatų nustatytas Dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam Dalininko teisės yra perleistos šių Įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka.
3.2. Įstaigos Dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi Įstaigos dokumentuose, o kiekvienam Dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas.
3.3. Jeigu Dalininkas papildomai perduoda Įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia Dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai Įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai.
3.4. Nauji Dalininkai priimami visuotinio Dalininkų susirinkimo sprendimu. Nauju Dalininku tapti gali pretenduoti asmuo, įsipareigojantis įnešti įnašą, kurio vertė ne mažesnė kaip 10‘000,00 (dešimt tūkstančių) litų.
3.5. Asmuo, pageidaujantis tapti nauju Įstaigos Dalininku, pateikia Įstaigos vadovui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti nurodyti duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti Įstaigos Dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, nuolatinė gyvenamoji vieta), taip pat numatomas įnašas pinigais ar nepiniginio įnašo vertė, kuri nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Be to, prašyme turi būti pareikštas pritarimas Įstaigos veiklos tikslams. Kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita, jei naujojo Dalininko įnašas yra nepiniginis.
3.6. Įstaigos vadovas, gavęs asmens, pageidaujančio tapti Įstaigos Dalininku prašymą, turi per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų sušaukti visuotinį Dalininkų susirinkimą naujam Dalininkui priimti. Visuotiniame Dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų Dalininkų priėmimas, gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais Dalininkais. Minėtiems asmenims nedalyvavus susirinkime, Įstaigos vadovas per 5 (penkias) kalendorines dienas turi juos informuoti apie visuotinio Dalininkų susirinkimo priimtą sprendimą dėl naujų Dalininkų.
3.7. Visuotiniam Dalininkų susirinkimui nusprendus priimti naują Dalininką, Dalininku tapti pageidavęs asmuo tampa įstaigos Dalininku perdavęs Įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą.
3.8. Dalininkas šių Įstatų nustatyta tvarka turi teisę perleisti kitiems asmenims Dalininko teises, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Pirmenybės teisę perimti Dalininko teises turi esami Dalininkai. Apie savo sprendimą perleisti Įstaigos Dalininko teises Dalininkas turi raštu pranešti Įstaigos vadovui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, nuolatinė gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, o taip pat – perleidimo būdą, numatomą sandorio datą ir kainą (jei teisės perleidžiamos atlygintinai). Apie gautą Dalininko pranešimą Įstaigos vadovas per 7 (septynias) kalendorines dienas turi raštu asmeniškai pasirašytinai arba registruotu laišku informuoti kitus Įstaigos Dalininkus, nurodydamas teises perleidžiančio Dalininko pranešime išvardintus duomenis. Apie ketinimą perimti perleidžiamas Dalininko teises kiti Įstaigos Dalininkai turi raštu informuoti Įstaigos vadovą per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo Įstaigos pranešimo apie perleidžiamas Dalininko teises išsiuntimo dienos.
3.9. Apie kitų Dalininkų pageidavimą perimti Dalininko perleidžiamas teises Įstaigos vadovas turi pranešti jas perleidžiančiam Dalininkui ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo Dalininko pranešimo apie ketinimą perleisti Dalininko teises gavimo Įstaigoje dienos.
3.10. Jei vienas ar keli Dalininkai per nustatytą terminą pareiškė pageidavimą perimti perleidžiamas Dalininko teises, Dalininkas šias teises privalo perleisti pageidavimą pareiškusiam Dalininkui, o pageidavimą pareiškęs Dalininkas – šias teises perimti. Jei teisės perleidžiamos atlygintinai – teises perimantis Dalininkas privalo sumokėti jų perleidimo kainą ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo tos dienos, kurią Įstaiga gavo pranešimą apie pageidavimą perimti Dalininko teises, jei su teises perleidžiančiu Dalininku nesusitariama kitaip.
3.11. Jei per šiuose Įstatuose nustatytus terminus Įstaigos vadovas Dalininkui praneša, kad kiti Dalininkai nepageidauja perimti perleidžiamų Dalininko teisių, arba pranešimo nepateikia, Dalininkas įgyja teisę perleisti Dalininko teises savo nuožiūra. Jei teisės perleidžiamos atlygintinai – Dalininkas teises privalo perleisti už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta jo pranešime apie ketinimą perleisti Dalininko teises.
3.12. Jei Dalininko teises perimti pageidauja keli Dalininkai, pirmenybė teikiama tam Dalininkui, kuris pirmas pateikė Įstaigai pranešimą apie pageidavimą perimti Dalininko teises.
3.13. Asmuo, įsigijęs Dalininko teises, tampa Įstaigos Dalininku nuo jo įregistravimo Įstaigos dokumentuose. Įstaigos vadovas, gavęs Dalininko teisių perleidimo sandorį bei šalių atsiskaitymą tarpusavyje (jei teisės perleidžiamos atlygintinai) patvirtinantį dokumentą, per 3 (tris) darbo dienas turi įregistruoti naują Dalininką ir išregistruoti senąjį.
3.14. Dalininkų įnašai sudaro Įstaigos Dalininkų kapitalą. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais. Papildomas įnašas Įstaigai perduodamas Dalininko iniciatyva ir tik esant visuotinio Dalininkų susirinkimo nutarimui dėl Įstaigos Dalininkų kapitalo didinimo. Dalininkų įnašai gali būti piniginiai ir nepiniginiai. Nepiniginiai įnašai turi būti įvertinti Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, o Turto vertimo ataskaita – pateikta Įstaigos vadovui ir visuotiniam Dalininkui susirinkimui.
3.15. Piniginiai Dalininkų įnašai Įstaigai perduodami įnešant pinigus į Įstaigos kasą arba sąskaitą banke. Nepiniginiai įnašai Įstaigai perduodami surašant turto priėmimo – perdavimo aktą. Turto perdavimo aktą pasirašo nepiniginius įnašus perduodantis Dalininkas ir Įstaigos vadovas.
4 skirsnis. Įstaigos organai ir jų kompetencija
4.1. Įstaigos organai yra visuotinis Dalininkų susirinkimas, kolegialus valdymo organas – Įstaigos valdyba ir vienasmenis valdymo organas – Įstaigos vadovas.
4.2. Įstaigos santykiuose su kitais asmenimis Įstaigos vardu vienvaldiškai veikia Įstaigos vadovas.
4.3. Įstaigos valdymo organų nariai privalo veikti Įstaigos ir jos Dalininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis Įstaigos Įstatais. Kiekvienas kandidatas į Įstaigos vadovo pareigas ir Įstaigos valdybos narius privalo pranešti Dalininkų susirinkimui, kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla yra susijusi su Įstaiga ir su Įstaiga susijusiais kitais juridiniais asmenimis.
4.4. Įstaigos valdymo organų nariai taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, vengti interesų konflikto tarp asmeninių ir Įstaigos interesų. Įstaigos vadovas ar valdybos narys gali sudaryti sandorį su Įstaiga, tačiau apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti raštu Įstaigos Dalininkų susirinkimui.
4.5. Įstaigos vadovas ar valdybos nariai, nevykdantys arba netinkamai vykdantys pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje bei šių Įstatų 4.3 ir 4.4 punktuose, privalo visiškai atlyginti Įstaigai padarytą žalą.
Visuotinis Dalininkų susirinkimas
4.6. Visuotiniame Dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Įstaigos Dalininkai. Vienas Dalininkas visuotiniame Dalininkų susirinkime turi vieną balsą. Įstaigos vadovas ir valdybos nariai, jeigu jie nėra Dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame Dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame Dalininkų susirinkime Dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.
4.7. Visuotinis Dalininkų susirinkimas:
1) keičia Įstaigos Įstatus;
2) nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles;
3) skiria ir atleidžia Įstaigos vadovą, nustatyto jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas;
4) renka ir atšaukia Įstaigos valdybos narius, valdybos pirmininką, nustato jų darbo apmokėjimo bei premijavimo tvarką;
5) tvirtina metinę finansinę atskaitomybę;
6) nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie Įstaigos veiklą;
7) priima sprendimą dėl Įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;
8) priima sprendimą dėl Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;
9) priima sprendimą pertvarkyti Įstaigą;
10) priima sprendimą likviduoti Įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;
11) skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti Įstaigą priima visuotinis Dalininkų susirinkimas;
12) nustato Įstaigos vidaus kontrolės tvarką;
13) priima sprendimą dėl Įstaigos audito ir renka audito įmonę;
14) priima sprendimus dėl naujų Įstaigos Dalininkų priėmimo;
15) priima sprendimus dėl Įstaigos Dalininkų kapitalo didinimo.
4.8. Eilinis visuotinis Dalininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo Įstaigos finansinių metų pabaigos. Įstaigos vadovas eiliniam visuotiniam Dalininkų susirinkimui privalo pateikti Įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių finansinių metų Įstaigos veiklos ataskaitą.
4.9. Neeilinis visuotinis Dalininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:
1) visuotinio Dalininkų susirinkimo išrinktų Įstaigos valdybos narių lieka mažiau kaip 2/3 šiuose Įstatuose nurodyto jų skaičiaus arba jų skaičius tampa mažesnis nei 3 (trys) arba atsistatydina Įstaigos vadovas;
2) to reikalauja visuotinio Dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys Dalininkai, Įstaigos valdyba arba vadovas;
3) to reikia pagal Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymą, kitus įstatymus ar šiuos Įstatus.
4.10. Visuotinio Dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi Įstaigos vadovas, valdyba bei 1/3 Įstaigos Dalininkų. Visuotinis Dalininkų susirinkimas šaukiamas Įstaigos vadovo sprendimu, išskyrus šiuose Įstatuose ir Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytus atvejus.
4.11. Visuotinio Dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai Įstaigos vadovui pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis Dalininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį Dalininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šiame punkte nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio Dalininkų susirinkimo kompetencijos.
4.12. Jei per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo šių Įstatų 4.11 punkte nurodytos paraiškos gavimo dienos Įstaigos vadovas nepriėmė sprendimo sušaukti visuotinį Dalininkų susirinkimą, visuotinis Dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas Įstaigos valdybos pirmininko sprendimu, o taip pat ir Teismo sprendimu, ir dėl to į Teismą kreipėsi Įstaigos Dalininkas ar Įstaigos valdybos narys.
4.13. Asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį Dalininkų susirinkimą, pateikia Įstaigos vadovui informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio Dalininkų susirinkimo sušaukimą parengti.
4.14. Pranešime apie visuotinio Dalininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta:
1) Įstaigos pavadinimas, buveinė ir kodas;
2) visuotinio Dalininkų susirinkimo data, laikas ir vieta (adresas);
3) visuotinio Dalininkų susirinkimo darbotvarkė;
4) visuotinio Dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai;
5) Įstaigos organas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį Dalininkų susirinkimą.
4.15. Pranešimas apie visuotinio Dalininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas šių Įstatų 5.1 punkte nurodytame dienraštyje arba įteiktas kiekvienam Dalininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 (trisdešimčiai) kalendorinių dienų iki visuotinio Dalininkų susirinkimo dienos.
4.16. Visuotinis Dalininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų Įstaigos Dalininkų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis Dalininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis Dalininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio Dalininkų susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.
4.17. Apie pakartotinį Dalininkų susirinkimą Dalininkams turi būti pranešta šių Įstatų 4.15 punkte nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) kalendorinėms dienoms iki šio visuotinio Dalininkų susirinkimo dienos. Pakartotinis visuotinis Dalininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 (penkioms) kalendorinėms dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 30 (trisdešimčiai) kalendorinių dienų nuo neįvykusio visuotinio Dalininkų susirinkimo dienos.
4.18. Visuotinis Dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant jo sušaukimo terminų, jeigu visi Dalininkai, turintys balsavimo teisę, su tuo raštiškai sutinka. Apie dokumentus, patvirtinančius, kad Dalininkams buvo pranešta apie visuotinio Dalininkų susirinkimo sušaukimą, Įstaigos vadovas privalo informuoti susirinkimo pradžioje.
4.19. Visuotinio Dalininkų susirinkimo darbotvarkę rengia Įstaigos vadovas, išskyrus šių Įstatų bei įstatymų nustatytas išimtis. Visuotinio Dalininkų susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus privaloma įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, jeigu šie klausimai atitinka visuotinio Dalininkų susirinkimo kompetenciją. Jeigu visuotinio Dalininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta atšaukti Įstaigos valdymo organų narius ar audito įmonę, į darbotvarkę atitinkamai turi būti įtraukti naujų Įstaigos valdymo organų narių ar naujos audito įmonės rinkimo klausimai.
4.20. Visuotinio Dalininkų susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma Įstaigos vadovo, valdybos, taip pat 1/3 Įstaigos Dalininkų siūlymu. Siūlymas papildyti darbotvarkę gali būti pateiktas ne vėliau kaip likus 15 (penkiolikai) kalendorinių dienų iki visuotinio Dalininkų susirinkimo. Kartu su siūlymu turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais.
4.21. Įstaigos vadovas, valdyba bei 1/3 Dalininkų bet kuriuo metu iki visuotinio Dalininkų susirinkimo ar susirinkimo metu gali siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, papildomus kandidatus į Įstaigos valdymo organų narius, audito įmonę.
4.22. Jeigu visuotinio Dalininkų susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo pakeista, apie jos pasikeitimus Dalininkams turi būti pranešta tokiu pat būdu kaip apie visuotinio Dalininkų susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip likus 10 (dešimčiai) kalendorinių dienų iki visuotinio Dalininkų susirinkimo.
4.23. Visuotinio Dalininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau susirinkime dalyvaujančių Dalininkų balsų negu prieš, išskyrus šių Įstatų 4.24 punkte numatytas išimtis.
4.24. Šių Įstatų 4.7 punkto 8, 9 ir 10 papunkčiuose nurodyti visuotinio Dalininkų susirinkimo sprendimai priimami kvalifikuota 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių Dalininkų balsų dauguma.
4.25. Visuotiniai Dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolai ne vėliau kaip per 5 (penkias) kalendorines dienas turi būti pateikiami to raštu pareikalavusiems Dalininkams. Protokole turi būti nurodyta: visuotinio Dalininkų susirinkimo vieta ir laikas, Dalininkų skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, susirinkimo sprendimai. Prie protokolo turi būti pridedamas jame dalyvavusių Dalininkų sąrašas ir informacija apie susirinkimo sušaukimą. Visuotinio Dalininkų susirinkime dalyvaujančių asmenų rašytiniu motyvuotu reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Visi pakeitimai, papildymai protokole turi būti aptarti.
Įstaigos valdyba
4.26. Įstaigos valdyba yra kolegialus Įstaigos valdymo organas, sudarytas iš 5 (penkių) narių, renkamų visuotinio Dalininkų susirinkimo 4 (ketverių) metų laikotarpiui šiuose Įstatuose nustatyta tvarka.
4.27. Renkant valdybos narius, kiekvienas Dalininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus jo balso ir renkamų valdybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus Dalininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiau balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų, yra daugiau nei laisvų vietų Įstaigos valdyboje, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame kiekvienas Dalininkas gali balsuoti tik už vieną iš lygų balsų skaičių surinkusių kandidatų. Iš išrinktų valdybos narių visuotinis Dalininkų susirinkimas renka valdybos pirmininką.
4.28. Valdybos nariu gali būti renkamas tik veiksnus fizinis asmuo. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
4.29. Įstaigos valdyba savo funkcijas atlieka Įstatuose nustatytą terminą arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio Dalininkų susirinkimo. Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiam visuotiniam Dalininkų susirinkimui.
4.30. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų raštu įspėjęs Įstaigą.
4.31. Įstaigos valdyba:
1) svarsto ir tvirtina Įstaigos veiklos strategiją, Įstaigos valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, nustato apmokamų darbuotojų skaičių, jų atlyginimus, tvirtina jų kandidatūras ir kontroliuoja jų darbą, atitinkamai sutartyse numatytomis sąlygomis;
2) vykdo Įstaigos organizacinę ir finansinę veiklą;
3) nustato informaciją, kuri laikoma Įstaigos komercine (gamybine) paslaptimi;
4) rengia ir tvirtina Įstaigos simbolikos ir atributikos pavyzdžius;
5) priima sprendimus steigti Įstaigos filialus ir atstovybes, svarsto ir tvirtina Įstaigos filialų ir atstovybių nuostatus, skiria ir atšaukia Įstaigos filialų ir atstovybių vadovus;
6) priima sprendimus Įstaigai tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
7) priima sprendimus dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
8) priima sprendimus dėl ilgalaikio turto įsigijimo;
9) analizuoja ir vertina Įstaigos vadovo pateiktą medžiagą apie Įstaigos veiklos strategijos įgyvendinimą, Įstaigos veiklos organizavimą, finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis;
10) analizuoja, vertina Įstaigos vadovo parengtą Įstaigos metinės finansinės atskaitomybės projektą ir Įstaigos veiklos ataskaitą, o taip pat ir pateikia savo pastabas visuotiniam Dalininkui susirinkimui;
11) priima sprendimus kitais, visuotinio Dalininkų susirinkimo ir Įstaigos vadovo kompetencijai nepriskirtais, klausimais.
4.32. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas Įstaigos valdybos darbo reglamentas.
4.33. Įstaigos valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi valdybos pirmininkas arba ne mažiau kaip 2 (du) valdybos nariai. Įstaigos valdybos posėdžiai turi vykti ne rečiau kaip 1 (vieną) kartą per 4 (keturis) mėnesius. Už valdybos posėdžių sušaukimą ir valdybos narių informavimą raštu apie vyksiantį posėdį ne vėliau kaip 7 (septynias) kalendorines dienas iki posėdžio yra atsakingas Valdybos pirmininkas.
4.34. Įstaigos valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš. Balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia Įstaigos valdybos pirmininko balsas.
4.35. Valdybos narys savo valią – už ar prieš balsuojamą sprendimą, su kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti balsuodamas iš anksto raštu. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.
4.36. Įstaigos Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.
4.37. Valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti Įstaigos vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.
Įstaigos vadovas
4.38. Įstaigos vadovas – Prezidentas – yra vienasmenis Įstaigos valdymo organas, renkamas 4 (ketverių) metų laikotarpiui šiuose Įstatuose nustatyta tvarka.
4.39. Viešosios įstaigos vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas visuotinis Dalininkų susirinkimas. Įstaigos vardu darbo sutartį su Įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia visuotinio Dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Su Įstaigos vadovu gali būti sudaryta ir jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
4.40. Įstaigos vadovas veikia Įstaigos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Įstaigos vadovas be atskiro įgaliojimo turi teisę atstovauti Įstaigą kitų juridinių asmenų dalyvių susirinkimuose bei įgyvendinti ir naudotis visomis Įstaigai, kaip juridinio asmens dalyviui, suteiktomis teisėmis, nebent Įstaigos valdyba nustatytų kitaip.
4.41. Įstaigos vadovas:
1) įgyvendina Įstaigos veiklos strategiją, organizuoja kasdieninę Įstaigos veiklą;
2) tvarko Viešosios įstaigos turtą, įskaitant pinigines lėšas, atidaro ir uždaro Įstaigos sąskaitas bankuose, užtikrina Įstaigos turto efektyvų naudojimą ir apsaugą;
3) priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas;
4) tvirtina Įstaigos vidaus darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareiginius nuostatus, kitus Įstaigos vidaus dokumentus;
5) kuria ir prižiūri Įstaigos vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolės, sistemą. Jei Įstaiga valdo, naudoja valstybei ir/ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoja, vidaus kontrolės sistema turi būti kuriama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas;
6) pasirašo finansinius dokumentus, pavedimus, nustato veiklos sritis, kuriose savarankiškai veikti ir sudaryti sandorius Įstaigos vardu turi teisę kiti Įstaigos darbuotojai, išduoda jiems įgaliojimus ir prokūras;
7) įgyvendina visuotinio Dalininkų susirinkimo ir Valdybos priimtus sprendimus.
4.29. Viešosios įstaigos vadovas atsako už:
1) Įstaigos veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
2) visuotinių Dalininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku;
3) Įstaigos finansinės atskaitomybės sudarymą, Įstaigos veiklos ataskaitos paruošimą ir šių dokumentų pateikimą Įstaigos valdybai bei visuotiniam Dalininkų susirinkimui;
4) duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui;
5) pranešimą Dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės Įstaigos veiklai;
6) Įstaigos Dalininkų registravimą, įrašų Įstaigos dokumentuose apie Dalininkų įnašus tvarkymą, jų dydį patvirtinančių dokumentų išdavimą Dalininkams;
7) informacijos apie Įstaigos veiklą pateikimą visuomenei;
8) viešos informacijos paskelbimą;
9) kitus veiksmus, kurie yra Įstaigos vadovui numatyti pareiginiuose nuostatuose, teisės aktuose bei šiuose Įstatuose.
5 skirsnis. Įstaigos pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka. Dokumentų ir kitos
informacijos apie Įstaigos veiklą pateikimo Dalininkams bei visuomenei tvarka.
5.1. Įstaigos vieši pranešimai skelbiami Lietuvos Respublikos dienraštyje “Vakarų ekspresas” šių Įstatų bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytais atvejais, terminais ir tvarka.
5.2. Už įstatymų ir šių Įstatų nustatytos informacijos viešą paskelbimą šių Įstatų 5.1 punkte nurodytame dienraštyje yra atsakingas Viešosios įstaigos vadovas.
5.3. Įstaigos vadovo parengtos ir visuotinio Dalininkų susirinkimo patvirtintos Įstaigos veiklos ataskaitos bei metinės finansinės atskaitomybės yra viešos. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens raštišku reikalavimu Įstaigos vadovas turi sudaryti sąlygas Įstaigos buveinėje susipažinti su minėtais dokumentais.
5.4. Visuotinis Dalininkų susirinkimas gali nuspręsti pateikti visuomenei papildomos informacijos apie Įstaigos veiklą. Tokiu atveju visuotinis Dalininkų susirinkimas nustato visuomenei pateikiamos informacijos apimtį ir turinį, taip pat patiekimo būdą, formą, terminus ir pan.
5.5. Kiekvienas Įstaigos Dalininkas, pateikęs Įstaigos vadovui nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę Įstaigos buveinėje susipažinti ir (ar) gauti visų Įstaigos dokumentų kopijas. Dalininkas, kreipdamasis į Įstaigą dėl Įstaigos dokumentų ir/ar kitos informacijos, privalo atlyginti šių dokumentų ir/ar informacijos pateikimo sąnaudas.
5.6. Už dokumentų ir kitos informacijos apie Įstaigos veiklą pateikimą Dalininkams bei visuomenei atsako Įstaigos vadovas. Visi dokumentai ir informacija siunčiami registruotu laišku arba įteikiami asmeniškai pasirašytinai.
5.7. Pranešimas apie visuotinio Dalininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas šių Įstatų 5.1 punkte nurodytame dienraštyje arba įteiktas kiekvienam Dalininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 (trisdešimčiai) dienų iki visuotinio Dalininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį Dalininkų susirinkimą Dalininkams turi būti pranešta šiame punkte nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) kalendorinėms dienoms iki šio visuotinio Dalininkų susirinkimo dienos. Jeigu visuotinio Dalininkų susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo pakeista, apie jos pasikeitimus Dalininkams turi būti pranešta tokiu pat būdu kaip apie visuotinio Dalininkų susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip likus 10 (dešimčiai) kalendorinių dienų iki visuotinio Dalininkų susirinkimo.
