Nelaimės, didelio masto avarijos įvyksta netikėtai. Tokiais atvejais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perspėja gyventojus nustatytais signalais.
„Dėmesio visiems“ – perspėjamasis garsinis signalas, kuris skelbiamas elektros sirenomis, objektų garsiniais signalais ir kitomis signalinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Išgirdę šį signalą,
- nedelsiant įsijunkite radijo imtuvą, televizorių,
- išklausykite pranešimą.
„Radiacinis pavojus“ – skelbiamas kilus tiesioginei radioaktyviosios taršos grėsmei arba nustačius tokią taršą. Signalas gali būti paskelbtas panaudojant perspėjimo sistemą, ryšių priemones, radiją ir televiziją. Signalo tekstas ir konkretūs nurodymai kartojami tris kartus. Skelbiamas savivaldybių arba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sprendimu.
Išgirdę šį signalą,
- atidžiai išklausykite pranešimą,
- griežtai laikykitės rekomendacijų,
- pasirūpinkite stabiliojo jodo preparatais (kalio jodidu arba kalio jodatu), jei buvo toks nurodymas,
- jei liekate namie, sandariai uždarykite langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Duris uždenkite storu audeklu, jei yra galimybė, eikite į artimiausią slėptuvę.
Jei gavote nurodymą evakuotis, pasiimkite:
- pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę, nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų,
- dokumentus (pasą, gimimo ir santuokos liudijimus, atestatą, diplomą, nuosavybės dokumentus),
- pinigus ( grynuosius pinigus, kreditines korteles, vertybinius popierius, brangenybes),
- šeimynines relikvijas,
- maisto 2-3 dienoms,
- reikalingus drabužius (pagal sezoną),
- tualetinius reikmenis,
- asmenines apsaugos priemones,
- nešiojamąjį radijo imtuvą, žibintuvėlį, atsarginius elementus, žiebtuvėlį.
Išeidami iš namų:
· užsidėkite respiratorių arba užsiriškite burną vatos ir marlės raiščiu,
· išjunkite dujas, elektros prietaisus, užsukite vandens sklendes.
Jei gyvenate kaime,
- suvarykite gyvulius į tvartą, sandariai uždarykite duris,
- sandariai uždenkite šulinius,
- užterštoje vietovėje nelieskite daiktų plikomis rankomis.
„Cheminis pavojus“ – skelbiamas, kai kyla tiesioginis cheminės taršos pavojus arba jau nustatyta vietovės tarša pavojingomis medžiagomis. Šis signalas taip pat perduodamas per visuomenės informavimo priemones (radiją, televiziją). Tekstas kartojamas tris kartus. Skelbiamas pavojingų objektų vadovų, savivaldybių arba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sprendimu, atsižvelgiant į pavojaus (avarijos) mastą
Jei esate lauke,
· stenkitės kuo skubiau išeiti iš užterštos zonos. Eikite civilinės saugos specialistų nurodyta kryptimi.
Jei esate namie,
- uždarykite duris, langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas, sudrėkinkite rankšluosčius ar audeklo gabalus ir jais užkimškite durų apačią,
- langus ir duris sandariai apklijuokite lipnia juosta, uždenkite šulinius.
Jei ketinate evakuotis,
- pasiimkite dokumentus, pinigus, maisto 2–3 dienoms, reikalingus medikamentus,
- apsivilkite drabužiais, nepraleidžiančiais vandens, apsiaukite guminius batus,
- išjunkite elektros prietaisus, užsukite vandens, dujų sklendes,
- išeidami iš namų užsidėkite respiratorių arba užsiriškite burną vatos ir marlės raiščiu,
- į slėptuvę ar kitas nurodytas patalpas eikite statmenai vėjo krypčiai, atviromis vietomis, venkite aukštos žolės, tankiai apsodintų vietų,
- nesislėpkite žemumose, rūsiuose, tuneliuose.
„Katastrofinis užtvindymas“ – katastrofinio užtvindymo grėsmės dėl galimos avarijos Kauno HE signalas. Jis skelbiamas Kauno miestui, Šakių, Jurbarko ir Šilutės rajonų gyventojams, kuriems gresia tiesioginis užtvindymas. Signalas perduodamas per visuomenės informavimo priemones, tekstas kartojamas tris kartus. Skelbiamas Kauno apskrities viršininko administracijos arba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sprendimu.
Išgirdę šį signalą,
- atidžiai išklausykite pranešimą ir vykdykite Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nurodymus.
„Potvynio pavojus“ – signalas apie potvynio grėsmę dėl polaidžio ar intensyvių liūčių upėse, vandens lygiui pakilus iki pavojingos ribos. Jis kartu su reikalinga informacija perduodamas per visuomenės informavimo priemones. Skelbiamas apskričių viršininkų, savivaldybių ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sprendimu.
Išgirdę šį signalą,
- pasirūpinkite savo turtu, naminiais gyvūnais, namais,
- namuose sukelkite daiktus kuo aukščiau, įrenginių (mechanizmų) metalines konstrukcijas patepkite tepalu,
- apsirūpinkite plaukiojimo priemonėmis, gumine avalyne,
- turėkite ne mažiau kaip 10-čiai parų ilgai negendančių maisto produktų, medikamentų, geriamojo vandens, degtukų, žvakių, galvaninių elementų, prožektorių, mobiliojo ryšio telefoną, radijo imtuvą.
Jei nutarėte evakuotis,
- prieš palikdami namus, užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą,
- pasiimkite dokumentus, pinigus, vertybinius popierius, brangenybes, būtiniausius daiktus, maisto produktų, medikamentų,
- užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus, langines,
- apie išvykimą informuokite seniūniją, kad būtų žinoma, kiek žmonių liko galimo potvynio (užtvindytoje) teritorijoje.
„Uragano pavojus“ – skelbiamas artėjant pavojingam hidrometeorologiniam reiškiniui, kuris gali sukelti ekstremalią situaciją. Signalas kartu su reikalinga informacija perduodamas per visuomenės informavimo priemones iš anksto. Skelbiamas Hidrometeorologijos tarnybos sprendimu.
Išgirdę informaciją, kad artėja uraganas,
- uždarykite namų duris, langus, langines, sutvirtinkite pastatų stogus,
- išjunkite elektros prietaisus ir dujas,
- turėkite nešiojamąjį radijo imtuvą,
- būkite kuo toliau nuo langų,
- atidėkite keliones, būkite namie,
- jei uraganas užklupo lauke, nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų,
- audros metu nesinaudokite mobiliuoju telefonu,
- jei esate mieste, slėpkitės gyvenamųjų namų laiptinėse, kitose priedangose.
„Oro pavojus“ – skelbiamas visiems gyventojams, kai kyla tiesioginė priešo užpuolimo grėsmė. Jis perduodamas visomis minėtomis visuomenės informavimo ir ryšių priemonėmis. Skelbiamas tik Krašto apsaugos ministerijos sprendimu.
Išgirdę šį signalą,
- atidžiai išklausykite informaciją ir vykdykite duotus nurodymus,
- eidami į slėptuvę pasiimkite tualetinių reikmenų, medikamentų, nešiojamąjį radijo imtuvą,
- jei liksite namie, imkitės apsaugos priemonių: lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, užtraukite užuolaidas, įsiveskite į vidų savo šunis, kates ir t.t., persikelkite į kambarį be langų (jei toks yra).
„Oro pavojaus atšaukimas“ – skelbiamas Krašto apsaugos ministerijos sprendimu per visuomenės informavimo priemones, praėjus tiesioginio užpuolimo grėsmei ar pasibaigus antpuoliui. Signalas kartojamas tris kartus, po jo gali būti perduodami papildomi nurodymai.
Išgirdę šį signalą,
- padėkite gelbėtojams teikti nukentėjusiesiems pirmąją medicinos pagalbą,
- padėkite valyti griuvėsius, kelius, šalinti oro antpuolio padarinius.
Kaip elgtis per karščius
Kaitra – tai gamtinio pobūdžio ekstremalus įvykis, kai dienos maksimali oro temperatūra yra didesnė kaip 30 laipsnių ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 10 dienų. Tokiu atveju šalyje gali būti skelbiama ekstremali situacija.
Tačiau ne tik kaitra, bet ir trumpiau trunkantys karščiai gali turėti neigiamos įtakos gyventojų savijautai, nes karštas oras yra ne tik malonumas, bet ir pavojaus gyventojų sveikatai šaltinis. Ypač pavojingi karščiai po vėsaus pavasario, kol organizmas dar nepripratęs prie karščių, dar „neužgrūdintas“ karščiui.
Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei, todėl nėra rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės nevienodai toleruoja. Svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų.
Rekomenduojamos prevencinės priemonės, švelninančios karščio ir saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui:
Svarbiausia - tinkamai apsirenkite:
- dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius;
- venkite drabužių iš sintetinių audinių;
- patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius;
- avėkite odinę avalynę;
- pridenkite galvą apdangalu ar dėvėkite kepurę.
Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę:
- karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.;
- darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą darbo drabužiais, neleisti darbuotojams dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų;
- kai karšta, visada judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu paprastai, o žmonės, dirbantys lauke, patys ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius, nes kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, kuri turi būti išskirta į aplinką spinduliavimu pro odą (iki 50-60 proc.) ir išgarinimu prakaituojant ir kvėpuojant (fizinė termoreguliacija);
- dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.;
- ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje;
- pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorį;
- kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose;
- pasistenkite išvykti iš didmiesčio, ypač patartina vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei žmonėms, sergantiems įvairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija.
Gerkite dažniau nei troškina:
- gerti geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų;
- labiau išprakaitavus patartina pavartoti kalio chlorido, magnio, pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių;
- venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai skatina vandens pašalinimą iš organizmo;
- negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1-2 val.) po truputį, nelaukiant kol ims kankinti troškulys (pajutus troškulį, organizmas jau būna šiek tiek dehidratuotas);
- jei išgėrėte pakankamai daug skysčių, o troškulio pojūtis nepraeina, jį geriau malšinkite drungnu vandeniu ar arbata arba vandeniu su citrinos sultimis, arba gerkite vandenį kuo ilgiau jį išlaikant burnoje, kad susidrėkintų visa burnos ertmė, arba tik paskalaukite gerklę vandeniu (taip daro kai kurių sporto šakų sportininkai);
- gėrimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, o gerdami ledinį skystį galite peršalti, nes toks gėrimas atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūtis sugrįžta greitai ir karštį iškęsti (pakelti) tampa dar sunkiau;
- troškulio nemalšina ir pienas;
- atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys ir arbatos.
Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą:
- valgykite tik lengvai pasisavinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių;
- valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų;
- nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.
Karščio metu gyventojai nukenčia:
- dėl nudegimų;
- dėl perkaitimo arba taip vadinamo šilumos smūgio;
- dėl saulės smūgio;
- dėl hipoksijos (deguonies bado).
Saulės nudegimas:
- kiek įmanoma venkite saulės nudegimų, nes tai iššaukia ne tik laikiną diskomfortą, bet ir odos funkcijų susilpnėjimą - ji mažiau vėsinama, nes laikinai netenkama prakaito liaukų funkcijos;
- odos apsaugai nuo nudegimų naudokite apsauginius kremus;
- pratinkite odą prie tiesioginių saulės spindulių palaipsniui ilginant buvimo atokaitoje trukmę;
- akims apsaugoti naudokite akinius su ultravioletinių spindulių filtrais.
Perkaitimas arba šilumos smūgis - tai pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, susikaupia šilumos perteklius organizme, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra. Termoreguliacijos esmė – į aplinką turi išsiskirti tiek šilumos, kiek jos pasigamina organizme.
Galimos perkaitimo priežastys:
- aukšta aplinkos oro temperatūra (dažniausiai 30 ir daugiau laipsnių);
- didelė santykinė oro drėgmė (dėl didelės santykinės oro drėgmės žmogaus organizmas jaučia keliais laipsniais aukštesnę temperatūrą negu yra iš tikrųjų);
- intensyvi saulės spinduliuotė (didelis saulės aktyvumas);
- mažas oro srauto judėjimas apatiniuose atmosferos sluoksniuose, nesugebantis išsklaidyti prie žemės susikaupusios šilumos;
- mažai vartojama skysčių;
- ilgai ir sunkiai dirbama ar intensyviai judama saulės atokaitoje ar karštoje nevėdinamoje patalpoje;
- organizmas nebuvo palaipsniui pratinamas prie karščio;
- perkaitimas labai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, sveikatos stovio, psichikos būklės – labai greitai perkaista vaikai, vyresnio amžiaus žmonėms perkaitimas sukelia skausmus širdies plote.
Perkaitimo simptomai:
- aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38 – 41 laipsnių);
- odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja);
- galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;
- stiprus ir padažnėjęs (iki 110-160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.);
- troškulys;
- mieguistumas, vangumas, nenoras judėti;
- užsitęsusi tokia būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus ir galiausiai sąmonės aptemimą ir trumpalaikį sąmonės netekimą ar net komą;
- jei pajutote perkaitimo požymius ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, o pasitelkite pagalbai kitus asmenis.
Pirmoji pagalba perkaitus:
- jei perkaistama lengvai, padės šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena;
- sunkesniu atveju skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos; paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje būtinai ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius (taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka);
- apklokite ar vyniokite nukentėjusįjį į sudrėkintą vandeniu (37 laipsnių) antklodę, paklodę, rankšluostį, nuolat juos drėkinkite, jo veidą vilgykite vėsiu vandeniu;
- kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 laipsnių, drėgną antklodę, paklodę, rankšluostį pakeisite sausa ir duoti gerti ko nors vėsaus;
- labai patogu naudoti specialią antklodę iš pirmosios pagalbos rinkinio, bet paguldyti ir apklotyti nukentėjusįjį reikia taip, kad auksinė pusė šios antklodės būtų prie kūno (vėsintų jį), jei sidabrinė bus prie kūno, jį šildis;
- jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.
Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas dėl lokalinio perkaitimo ilgą laiką tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą (neapsaugotą) galvą ar sprandą, kai įkaista smegenų dangalų kraujo indai ir pakyla galvos smegenų temperatūra.
Saulės smūgio simptomai ( požymiai):
- galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse;
- išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas;
- pykinimas, vėmimas;
- padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas;
- aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 41 laipsnio);
- sąmonės netekimas, apalpimas;
- galima mirtis nuo edemos (smegenų paburkimo), jei nukentėjusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba.
Pirmoji pagalba esant saulės smūgiui:
- skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;
- paguldykite jį truputi pakelta galva arba pasodinkite;
- atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę;
- vėdinkite vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone;
- apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu;
- ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu;
- pasiūlykite vėsesnio gėrimo;
- jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);
- jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.
Hipoksija (deguonies badas):
- gamtinės hipoksijos esmė – per karščius ore labai sumažėja deguonies;
- hipoksija pavojinga visiems, tarp jų – jauniems ir sveikiems;
- hipoksijos požymiai – darosi vis sunkiau kvėpuoti, ima skaudėti galvą;
- vienintelis būdas išvengti hipoksijos – didžiausios kaitros valandomis (nuo 11 iki 17 val.) stengtis kiek galima rečiau išeiti į gatvę;
- hipoksijos poveikį žmonėms sustiprina karščio metu didmiesčiuose padidėjęs oro užterštumas pagrindiniais taršos komponentais - kietosios dalelės, smalkės, sieros dioksidas, azoto oksidai.
Karščio įtaka gyventojų sveikatai:
- dėl karščio didžiausias pavojus gresia kūdikių ir vaikų (iki 4 metų) bei pagyvenusių žmonių, ypač vyresnių nei 75 metų, kurie jautresni karščio bangoms, sveikatai ar net gyvybei;
- pagyvenę žmonės dažniausiai miršta nuo perkaitimo arba taip vadinamo klasikinio šilumos smūgio dėl karšto oro;
- jauni aktyvūs žmonės nukenčia nuo perkaitimo arba šilumos smūgio dėl didelio fizinio krūvio karštoje aplinkoje, tai daugiausia sportininkai, kariai pratybų metu, statybininkai ir kelininkai, dirbantys lauko sąlygomis;
- per karščius gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, todėl karštis pavojingas žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, psichikos ligomis;
- perkaisti ypač pavojinga sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, nutukusiems, negaluojantiems skydliaukės sutrikimais;
- per karščius žmogaus organizmas netenka daug skysčio, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas, o to pasekmė – kraujo trombozė, hipertenzinės krizės, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ar ūminiu insultu;
- jei pajuntate net ir menkiausius skausmus širdies srityje, vargina dusulys, silpnumas ar kiti negalavimai, būtinai turite kreiptis į specialistus;
- jei sergate širdies, plaučių, nervų sistemos ar odos ligomis, jums labai pavojinga pasikaitinus saulėje staigiai nerti į šaltą vandenį.
Kaip elgtis per potvynį
|
Būdinga Lietuvai gaivalinė nelaimė yra potvyniai. Juos sukelia smarkios liūtys, sparčiai tirpstantis sniegas, upių poplūdžiai, prasidėję dėl pasikeitusio vėjo upių žiotyse atvaryto vandens. Kasmetiniai potvyniai kelia grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei ir jų turtui, todėl jam būtina iš anksto rengtis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai pataria gyventojams, kaip reikėtų elgtis, kad potvynio metu būtų išsaugota gyvybė ir patirta kuo mažiau turtinių nuostolių.
PRIEŠ PRASIDEDANT POTVYNIUI
Geriausia žmonių apsaugos priemonė – jų evakavimas iš pavojingos vietovės. Patariame nėščioms moterims, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms, vaikams iš potvynio zonos išvykti į saugesnes vietas.
Jeigu nusprendėte likti potvynio zonoje, pradėkite rengtis galimam potvyniui:
- Įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį).
- Apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.).
- Parūpinkite ne mažiau kaip 10 -čiai parų:
- ilgai negendančių maisto produktų,
- medikamentų,
- geriamojo vandens
- degtukų, žvakių, žibalinių lempų, žibalo, žibintų, malkų,
- mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginius maitinimo elementus.
- Paruoškite baldams paaukštinimus.
- Gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas.
- Iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus.
- Lengvesnius daiktus kurius gali sugadinti vanduo, nuneškite į viršutinius aukštus, pastoges.
- Užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Viršutinį šulinio rentinį patartina apiplūkti moliu, o aplink šulinį suformuoti nuolydį, kurį reikėtų išgrįsti akmenimis arba išbetonuoti.
- Apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus.
- Pažymėkite vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos.
- Patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką.
- Užsandarinkite naftos produktų saugyklas.
- Patepkite storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių (mechanizmų) metalines detales, sutvirtinkite atskiras konstrukcijas.
- Apdrauskite savo ir šeimos narių gyvybę bei turtą.
- Jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę, prieš palikdami namus užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, užsiregistruokite seniūnijoje.
KILUS POTVYNIUI rekomenduojame evakuotis iš potvynio zonos.
Gyventojams, kurie nusprendė nesikelti iš savo gyvenamosios vietos, patariame:
- Palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę vieni kitiems padėti.
- Jei apie namus jau kyla vanduo, lipkite į viršutinius aukštus, jeigu namas vienaukštis – įsitaisykite pastogėje esančiose patalpose.
- Mokėkite pagalbos ženklus:
- Iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa) – reikalinga pagalba.
- Mosavimas audeklo gabalu (naktį – mirksinti žibinto šviesa) - reikalinga skubi pagalba.
- Brisdami užlietomis vietovėmis, kad neįsmuktumėte į vandens išplautą duobę, kelią tikrinkite kartimi.
- Jei tektų eiti keliese per užtvindytą vietovę, patartina susirišti virve.
- Jei įkristumėte į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į netoliese plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikykitės ir laukite pagalbos.
- Padėkite laukiniams žvėreliams (stirnoms, lapėms, kiškiams), patekusiems per potvynį į bėdą. Iš pavienių sausumos salelių perkelkite juos į laukus.
PASIBAIGUS POTVYNIUI
- Griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ir kitus įrengimus.
PATARIAME
- Praneškite atitinkamoms tarnyboms apie gedimus elektros tinkluose, vandentiekio ir dujų sistemose ir laukite jų pagalbos.
- Nevalgykite vandenyje mirkusių maisto produktų.
- Kad išvengtumėte per vandenį plintančių infekcinių ligų (dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, poliomielito ir kt.):
- išvalykite šulinius: ištraukite šiukšles, pagalius, išsemkite nešvarų vandenį ir išdezinfekuokite šulinį chlorkalkių tirpalu (1 m3 vandens – 400–600 g chlorkalkių miltelių). Po paros atsiradusį vandenį išsemkite.
- dėl geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją.
- Praneškite seniūnijai apie potvynio metu patirtus nuostolius.
Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.
Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, nes galima jomis apsinuodyti. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės, norėdami, kad krosnis per greitai neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas, suima mieguistumas, netenkama sąmonė. Jos bespalvės ir bekvapės, tai pavojingiausia. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų – išveskite į gryną orą ir nedelsiant kvieskite medikus (tel. 112 arba 03), o patalpas gerai išvėdinkite.
Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų rūbų, o išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite. Nemažėja gaisrų ir dėl savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Todėl daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais.
Kad būtų išvengta žmonių žūčių ir ugniagesiai galėtų laiku atskubėti į pagalbą, užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite jų pasitikti.
Įsigykite bei gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.
- Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
- Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
- Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.
- Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
- Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
- Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.
- Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
- Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.
- Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
- Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
- Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į savę atkreipkite mojuodami rankomis.
- Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.).
- Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
- Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.
- Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
Sudarykite šeimos pasirengimo nelaimei planą.
Pasinaudokite civilinės saugos specialistų nurodymais.
Šeimos pasirengimo nelaimei planas
Rekomenduojame kiekvienai šeimai sudaryti planą.
Supažindinkite vaikus su šeimos pasirengimo nelaimei planu.
Turėdami laiko, papasakokite vaikams apie savo ar kitų patirtas nelaimes, ekstremalius įvykius ir kaip žmonėms tuomet pavyko išsigelbėti. Tokia įtaigi informacija ilgam liks jų atmintyje ir sąmonėje. Prireikus jie galės pasinaudoti jūsų pamokymais. Jeigu vaikas dar mažas, iš anksto užrašykite ant kortelės jo vardą, pavardę, adresą ir pritvirtinkite prie jo drabužių.
Supažindinkite vaikus su šeimos pasirengimo nelaimei planu, apsvarstykite, ką būtina pasiimti rengiantis galimai nelaimei. Pasiūlykite jiems patiems surinkti reikalingiausius daiktus, be kurių neįmanoma išsiversti nelaimės metu.
Pagalvokite:
1. Kur galima būtų slėptis pavojaus atveju?
2. Kaip nuspręsite evakuotis (mašina, autobusu), jeigu likti vietoje negalima?
3. Ką darysite, jei suges ar sulūš jūsų automobilis?
4. Kokie yra kiti evakavimosi keliai, jei pasirinktasis užblokuotas?
5. Kokius daiktus pasiimsite, jeigu reikės slėptis to paties namo slėptuvėje?; kitoje slėptuvėje?
6. Kokius daiktus pasiimsite, jei teks evakuotis?
Rekomenduojamas būtiniausių daiktų sąrašas:
Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė. Nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų.
Dokumentai (pasas, gimimo ir santuokos liudijimas, atestatas, diplomas, nuosavybės dokumentai).
- Pinigai (grynieji pinigai, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, brangenybės).
- Šeimyninės relikvijos.
- Maistas 2–3 dienoms.
- Reikalingi drabužiai (pagal sezoną).
- Tualetiniai reikmenys.
- Asmeninės apsaugos priemonės.
- Nešiojamasis radijo imtuvas, žibintuvėlis, atsarginiai elementai, žiebtuvėlis.
Imkite tik tai, kas reikalinga.
KĄ DARYTI IŠGIRDUS PRANEŠIMĄ APIE NELAIMĘ?
Elkitės ramiai.
Kada reikia pradėti veikti pagal šeimos pasirengimo nelaimei planą?
Apie įvykusią ar artėjančią nelaimę gyventojai perspėjami garsiniu signalu Dėmesio visiems,
kuris skelbiamas įjungiant elektros sirenas, objektų garsinius signalus ir kitas signalines priemones, todėl tik išgirdę perspėjamąjį signalą iškart įjunkite televizorių ir radiją. Taip jūs išgirsite pranešimus ir nurodymus, kaip elgtis.
Išgirdę informaciją apie pavojų, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite. Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingo reikalo
Išklausę pranešimą apie įvykusią ar artėjančią nelaimę, toliau vadovaukitės nurodymais, be ypatingos priežasties niekur nevažiuokite.
Jeigu jūs vis dėlto privalote vykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.
Automobilyje įsijunkite radiją. Klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų.
Išgirdę informaciją apie pavojų, neperkraukite ryšio linijos
Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, nes tuomet ryšio linijos bus perkrautos ir užblokuotos. Gelbėjimo darbų pajėgoms bus ypač reikalingas laisvas ryšys, kad galėtų gauti pranešimus, kokie gyvenamieji rajonai nukentėjo, kiek ten nukentėjusiųjų, kur siųsti pagalbą. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistus asmenis ar apie kokį netikėtą pavojų.
NELAIMEI PRAĖJUS
Būkite atsargūs sugrįžę į vietovę, kur įvyko nelaimė
Atsargiai apžiūrėkite pastatus. Jie gali būti apgadinti arba net ir suniokoti, todėl ypač pavojingi, nes gali bet kada sugriūti. Jei abejojate dėl jų būklės, kreipkitės į savivaldybę, kad būtų iškviesti ekspertai, kurie nustatys, ar saugu jame gyventi.
Įeidami į pastatą jokiu būdu nešvieskite sau kelio fakelu ar žvake. Nerūkykite. Netgi po potvynio gali kilti gaisras arba įvykti sprogimas. Priežasčių daug. Pirmiausia – išsiveržusios dujos, išsiliejusios degios medžiagos.
Laikykitės toliau nuo nutrūkusių laidų (taip pat ir telefono). Bet kuris laidas – mirtino pavojaus šaltinis.
Nejunkite elektros jungiklių, kol neįsitikinote, kad laidai tvarkingi ir nepažeisti. Prireikus kvieskite elektrikus.
Patikrinkite, ar name arba šalia jo nėra dujų, kitų cheminių medžiagų kvapo. Užuodę įtartinus kvapus, praneškite atitinkamoms tarnyboms.
Neskubėkite vartoti namie likusių maisto produktų. Pirmiausia patikrinkite. Jie gali būti pažeisti cheminių medžiagų, pelėsių arba sugedę.
Neskubėkite vartoti vandentiekio ar šulinio vandens. Dėl geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Jeigu jūs atsidūrėte netoli vietos, kur vyksta gelbėjimo darbai, o jūsų pagalbos ten nereikia, be reikalo netrukdykite gelbėtojams.
Niekur nevažiuokite iš namų. Keliai gali būti sugadinti arba užversti.
Jeigu vis dėlto privalote vykti, būkite itin atsargūs ir laikykitės saugaus greičio. Susidūrę su kokia nors kliūtimi, pavojinga eismo dalyviams, kaip galima greičiau praneškite apie tai civilinės saugos tarnyboms.
|
Praneškite seniūnijai apie potvynio metu patirtus nuostolius. |
