tai ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir kultūros erdvės; visa tai bendruomenės, grupės, šeimos ir pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. Nematerialaus arba gyvojo kultūrinio paveldo išraiškos reiškiasi žodinės kūrybos tradicijos, scenos meno, papročių, apeigų ir šventinių renginių, su gamta ir visata susijusios veiklos, tradicinių amatų srityse. Iš kartos į kartą perduodamos nematerialaus kultūros paveldo vertybės neatsiejamos nuo nuolinės reakcijos į aplinką, sąveikos su gamta ir istorija. Perimamumas suteikia ypatingą tapatybės ir tęstinumo jausmą, pagarbą žmogaus kūrybingumui ir kultūrinei raiškai. Kuršių nerija visuomet pasižymėjo išskirtinumu, kurį lėmė neįprastos gyvenimo sąlygos, nuolatinė žmogaus ir gamtos sąveika, pasaulėžiūra. Šio krašto kultūra, išlikusios tradicijos, ūkinė, su gamta susijusi veikla, atskleidžia ypatingus dvasinius ir materialiuosius klodus. Mažėjančios tradicijų perėmėjų ir puoselėtojų gretos skatina itin akylai saugoti nematerialios kultūros lobius. Teisės aktai reglamentuojantys Nematerialaus kultūros paveldo apsaugą:
LR Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas
Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija Nematerialaus kultūros paveldo objektai (vertybės) Kuršių nerijoje: Įgūdžiai, gebėjimai
Poledinė bumbinamoji (baidomoji) stintų žvejyba
Kuršių nerijos apželdinimas / kopų sutvirtinimas
Kurėnų statyba
Vėtrungių gamyba
Krikštų gamyba
Varnų gaudymas Pateikėjai (asmenys)
Eduardas Antanas Jonušas Pateikėjai (grupės, kolektyvai, bendruomenės)
Folkloro ansamblis ,,Giedružė” + vaikų ir jaunimo grupė ,,Giedružiukai”
Folkloro ansamblis ,,Aušrinė” |
