Neringai minint 50 metų jubiliejų, praėjusį penktadienį, savivaldybėje lankėsi Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Ministro susitikimo su Neringos savivaldybės meru Antanu Vinkumi metu aptarti kurorto kultūros įstaigų modernizavimo ir materialinės bazės atnaujinimo klausimai.

Pirmiausia aptartos Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos finansavimo galimybės. Neringos savivaldybės taryba jau yra priėmusi sprendimus dėl aukščiausiąją kategoriją turinčio centro modernizavimo. Bendradarbiaujant su Lietuvos architektų sąjunga netrukus bus paskelbtas centro architektūrinės koncepcijos išrinkimo konkursas.

„Neringa vizitinę kortelę kuria per muziejų po atviru dangum – gamtą ir per kultūrinę programą. Vis dėl to, organizuojamiems bei gausiai Lietuvos ir užsienio turistų lankomiems renginiams pridėtinės vertės nekuria šiuolaikinių reikalavimų neatitinkanti Neringos kultūros įstaigų infrastruktūra. Mažai žiūrovų talpinanti „Agilos“ salė šiuo metu dūsta“, - susitikimo metu kalbėjo meras A. Vinkus.

Kultūros ministras pritardamas merui pastebėjo, kad tiek ministerijai, tiek kultūros žmonėms Neringa žinoma kaip simpoziumų, susitikimų, renginių vieta. „Renginiai žemėlapyje paryškina Nidą kaip kultūrinių mainų vietą. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ ateitis  šiuo metu yra vienas iš svarbiausių punktų. Nidos centre esantis kultūros centras tūrėtų atrodyti kitaip“, - teigė ministras A. Gelūnas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad vienas iš centro  rekonstrukcijos tikslų tūrėtų būti polifunkciškumas.

Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis susitikimo metu informavo, kad šiuo metu ieškoma  galimybių Neringos istorijos muziejaus Žvejo etnografinės sodybos tvarkybos darbams atlikti. Jau yra paruoštas sodybos tvarkybos investicinis projektas ir kartu su Imanuelio Kanto valstybiniu universitetu (Rusijos Federacija) paruoštas projektas, kurio finansavimui pateikta paraiška. Jeigu nebus gautas finansavimas iš Europos Sąjungos, bus ieškoma kitų finansavimo galimybių, prašoma pagalbos iš Kultūros ministerijos.

Taip pat aptarta kultūros ir meno darbuotojų apgyvendinimo problema. Savivaldybės nuomone, neatidėliotinai būtina spręsti iš savivaldybės biudžeto išlaikomų kultūros darbuotojų, neturinčių gyvenamojo būsto Neringoje, apgyvendinimo problemą. Susitikimo metu kalbėta ir apie Kuršių buities ir verslo muziejaus ties Pervalka įrengimo finansavimo galimybes. Šio objekto įrengimas numatytas dar 1994 metais Vyriausybės nutarimu patvirtintame ir šiuo metu galiojančiame Kuršių nerijos generaliniame plane. Neringos istorijos muziejus tik iš dalies atspindi tai, kas Kuršių nerijos praeityje yra buvę, todėl toks ne tik kuršininkų, bet ir baltiškąją kuršių kultūrą reprezentuojantis kultūros židinys yra labai aktualus ne tik senosios kultūros rekonstravimo, pristatymo bei pažinimo, bet ir kultūrinio – pažintinio turizmo plėtros bei sezoniškumo mažinimo prasme.