Nežiūrint į tai, kad savivaldybė deda visas pastangas, siekdama sutramdyti įsisiautėjusius šernus, priimti sprendimai didelės naudos neduoda. Didžiausia problema - įstatymų prieštaravimai ir bevaisis beldimasis į įvairių institucijų duris.

 

Prieštaravimai tvarkoje

Šernų ir kitų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų reguliavimas gyvenvietėse vykdomas vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarka, patvirtinta Aplinkos ministro.

Joje teigiama, kad medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo darbus saugomose teritorijose atlieka konkrečios saugomos teritorijos administracijos vadovo įsakymu paskirti šių teritorijų darbuotojai. Neringos atveju, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovo paskirti asmenys.

Čia pat minima, kad sprendimą dėl būtinybės reguliuoti medžiojamųjų gyvūnų gausą urbanizuotose teritorijose priima savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu. Jis kartu su aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu, o prireikus – ir su miesto ar rajono valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba rengia ir įgyvendina gausos reguliavimo priemones.

 

Skirtingos interpretacijos

Kiekviena institucija, minėtą tvarką interpretuoja ir skaito savaip. Atsižvelgiant į atskirų punktų nesuderinamumą, Savivaldybės administracija  balandį kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama padėti išaiškinti kas kokias funkcijas turi atlikti. Aplinkos ministerija paaiškino, kad nėra įgaliota oficialiai aiškinti teisės aktų ir jų taikymo, ir nepateikė jokio aiškaus atsakymo dėl kylančių problemų.

Vadovaujantis minėta tvarka,  mero potvarkiu, direktoriaus įsakymu, buvo priimti net keli sprendimai dėl gyvūnų populiacijos reguliavimo, trys iš jų dėl šernų. Visi potvarkiai ir įsakymai su prašymu reguliuoti populiacijas buvo perduoti KNNP direkcijai. 

 

Šernus leista baidyti

Kaip pasakojo vyriausioji specialistė (ekologė) Giedrė Budreikaitė, vasaros pradžioje administracija raštu kreipėsi ir į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą (KRAAD) dėl leidimo leisti vykdyti šernų populiacijos reguliavimą gyvenvietėse, kartu pateikdama gyventojų ir įmonių skundus. Raštiško atsakymo nebuvo sulaukta, o žodžiu KRAAD atstovas informavo, kad į juos turi kreiptis ne Savivaldybė, bet direkcija.

Šiai kreipusis, buvo leista baidyti šernus gyvenvietėse su medžiokliniais šunimis. Baidymas buvo atliekamas Preilos teritorijoje, tačiau jokių realių rezultatų nebuvo pasiekta.

 

Vyko konferencija

Savivaldybė, bandydama visais įmanomais būdais prisidėti prie problemos sprendimo,  birželio pabaigoje organizavo konferenciją „Medžiojamųjų gyvūnų ir žmogaus koegzistencijos problemoms ir jų sprendimo būdai Kuršių nerijoje“. 

Jos metu nuspręsta suaktyvinti šernų medžioklę ir šiuo medžioklės sezonu sumedžioti ne mažiau kaip 100 šernų. Taip pat informuoti vietos gyventojus ir lankytojus, kad nemaitintų laukinių gyvūnų, o maisto atliekas talpintų žvėrims neprieinamuose vietose.

Kiek vėliau Savivaldybė kreipėsi į medžioklės plotų naudotojus dėl medžioklės suaktyvinimo, į KNNP ir KRAAD su prašymu įpareigoti medžioklės plotų naudotojus suaktyvinti medžioklę.

Savivaldybės administracija taip pat kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl medžioklėtvarkos projekto Kuršių nerijoje esantiems medžioklės plotams rengimo skubos tvarka, kuris galėtų padėti sprendžiant kylančias problemas.

 

Šernai medžiojami

Kaip teigė, neseniai vykusio susitikimo metu,  KNNP medžiotojų klubo „Girinis“ prezidentas Arvydas Gaudiešius, medžioklė šiuo metu suaktyvinta kiek įmanoma. Per pastaruosius  mėnesius papildomai sumedžiota 16 šernų.

Kadangi medžioti negalima gyvenvietėse, medžioklė vyksta tik medžioklės plotuose. Šiuo metu medžioklės taisyklės leidžia medžioti jauniklius, visus antramečius šernus ir vyresnius nei antramečiai patinus. Nuo spalio mėnesio bus galima medžioti ir vyresnes nei antrametes pateles. Suaugusių patelių medžioklė, sumažintų žmogaus nebijančių šernų kiekį.

Būtent jos pripratina jauniklius ieškoti maisto netradiciniais būdais, todėl auga vis nauja šernų karta, kuri visai nebijo žmogaus. Tokios nebūdingos elgsenos šernų Lietuvoje aptinkama tik Neringoje. Pastebėję šernus gyvenviečių prieigose žmonės turėtų kreiptis į vietos medžiotojus arba kreiptis tel. 112.

 

Draudžiama maitinti šernus

Kintančią Neringos šernų elgseną įtakoja žmogus. Didžiausią įtaką tam turi poilsiautojai ir vietos gyventojai, maitinantys šernus pakelėse, gyvenviečių prieigose ir kitur. Kaip pasakojo ekologė G. Budreikaitė, maitinant šernus jiems daroma ypatingai didelė žala – jie praranda įgimtą gebėjimą natūraliai susirasti maisto miške. Dėl to jie nebesugebės išgyventi žiemą - sumažėjus lankytojų, sumažės ir išmetamų maisto atliekų kiekis.

Kiek anksčiau, minėtos konferencijos dalyvis doc. Kęstutis Pėtelis įspėjo, kad šernai, mintantys gyvulinės kilmės maistu,  gali tapti plėšresniais nei įprasta.