Praėjusią savaitę visuomenei buvo pristatyti Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniai.

Bendrojo plano organizatoriai ir rengėjai lankėsi Juodkrantėje, Preiloje ir Nidoje, susitikimų metu pakomentavo sprendinius, atsakė į iškilusius klausimus.

 

Kuršių nerija - bažnyčia

 

Neišvengta diskusijų apie neseniai pasirodžiusią melagingą informaciją, susijusią su rengiamu bendruoju planu. Neringai svarbaus dokumento rengėjai akcentavo, kad Kuršių nerijoje didesnė urbanizacija nenumatoma. „Kalba apie urbanizuotą kurortą neina. Koncepcija to  nesiūlo. Kuršių nerija yra bažnyčia, šventa ji visa. Dėl to ją būtina saugoti“, - teigė projekto mokslinis vadovas, geografas prof. habil. dr. Paulius Kavaliauskas. Pagal rengėjų siūlymus, plėstis turėtų tik šiuo metu mirusi Pervalka. Kaip teigė urbanistinės dalies vadovas, architektas Albertas Lamauskas kitos gyvenvietės plėstis neturėtų.

 

Sanatorinis gydimas Juodkrantėje

 

Rengėjų manymu būtina  vystyti sanatorinį gydimą ir poilsį Juodkrantėje. Ši gyvenvietė nuo seno garsėjo kaip kurortas, dėl to būtina atgaivinti čia gyvavusį gyvenimą.  “Mūsų plane padirbėta, kad sanatorinė funkcija būtų atgaivinta. Atsirastų darbo, gyvenimas paįvairėtų, dingtų sezoniškumas“, - teigė architektas A. Lamauskas. Sanatorine funkcija galėtų būti vystoma pajūryje. Čia galėtų atsirasti gydyklos.

Juodkrantėje ketinama sukurti vandens turizmui ir sportui tinkamą bazę, kuri pagyvintų gyvenimą. Gintaro įlankoje numatyta uosto akvatorija su žvejų laivų, krovininių baržų bei mažų mokomųjų jachtų švartavimosi krantinėmis, laivams reikalinga degaline, žuvies turgumi bei aplink uosto akvatoriją numatomais pramonės ir sandėliavimo objektų bei esamų mažaaukščių gyvenamųjų namų sklypais ir kt.

Bendrasis planas Juodkrantėje numato kempingą, kuris galėtų būti įkurtas pajūryje. Šioje gyvenvietėje numatoma įkurti ir jaunimo poilsio namų apgyvendinimo centrą.

 

Gyventojai siūlo pirtį

 

Teritorijos plėtra nenumatyta ir Preiloje. Čia numatomas uostas jachtoms, turėtų būti sukurta bazė vietos žvejams. Komerciniu objektu numatoma paversti vadinamąją „žvejų tinklinę“. Rengėjų manymu reikia gerinti ir paplūdimių aptarnavimą. Vietos gyventojų siūlymu, Preiloje galėtų atsirasti pirtis, kurioje būtų teikiamos tam tikros maitinimo, apgyvendinimo paslaugos. Gyventojai Preilos „šašu“ įvardijo garažus.

Susitikimo metu, gyventojai siūlė išnaudoti buvusią futbolo aikštelę. Rengėjai pasakojo, kad šioje vietoje numatomas miško parkas - teritorija skirta viešam naudojimui, pritaikyta poilsiui.

 

Kuršių buities muziejus Pervalkoje

 

Pervalkoje numatyta kompaktiškų, municipalinių gyvenamųjų būstų statyba. Šioje gyvenvietėje numatytas uostas, tiesa jo atsiradimai reiktų milžiniškų investicijų. Rengėjų manymu, šalia Pervalkos - Preilos kelio galėtų būti įkurtas vasaros tipo, neurbanizuotas kempingas.

Norima atgaivinti idėją įkurti kuršių buities muziejų po atviru dangumi. „Mes nieko neturim, ką galėtume parodyt turistams. Muziejų galėtų sudaryti trejetas, ketvertas charakteringų sodybų. Būtų rodoma buitis, kokia čia buvo“, - teigė architektas A. Lamauskas. Sprendžiama parkavimo problema

Nidoje bendrasis planas numato, pastaruoju metu daug diskusijų sukeliantį, vandens sporto ir sveikatingumo centrą,  veikiantį ištisus metus. Toks centras prisidėtų prie sezono pratesimo.  Bendrojo plano rengėjų teigimu, šiam centrui reiktų ieškoti tam tikrų architektūrinių formų, atitinkančių Neringos aplinką.

„Pas mus prie kiekvieno reglamento yra pridedama: „Lakytis nacionalinio parko reikalavimų“. Yra privalomi reikalavimai ir mes jų laikomės, nieko nenaikinam“, teigė prof. habil. dr. Paulius Kavaliauskas.

Municipalinis, savivaldybei priklausantis būstas galėtų būti šiaurinėje komunalinėje zonoje, Purvynėje, Pionierių stovyklos vietoje.

Visose gyvenvietėse bus siekiama išspręsti automobilių parkavimo problemą. Rengėjų manymu, Nidoje galėtų atsirasti karkasinis vieno aukšto statinys, ant kurio stogo, būtų galima statyti automobilius. Šioje gyvenvietėje būtina riboti automobilių srautus ir skatinti važinėjimą ekologiniu transportu.

 

Dėmesys paveldui

 

Rengėjų teigimu, rengiant Neringai svarbų dokumentą, didžiausias dėmesys buvo skiriamas ne teritorijos plėtrai, bet gyvenamosios aplinkos ir kokybes gerinimui. „Norime, kad gyvenvietės nemirtų, liktų gyvos ir žiemos metu. Didelį dėmesį skyrėm kultūros paveldui. Pirmą kartą paveldas buvo traktuojamas pasaulio paveldo vietoves kontekste, ko anksčiau nebuvo. Išaiškinta daug naujų objektų, kurių nebuvo žinoma. Sumažintos rekreacinio prioriteto teritorijos. Smarkiai išsiplečia kultūros paveldo draustiniai, urbanistinio draustinio teritorijos. Apie Kuršių nerijos naikinimą tikrai negalima kalbėti“, - teigė geografas prof. habil. dr. P. Kavaliauskas.

 

Gyventojai gali teikti pasiūlymus

 

Susitikimų metu bendrojo plano rengėjai pasiūlė gyventojams teikti pasiūlymus raštu Neringos savivaldybės administracijai. Rengėjai pažadėjo į pastabas ir pasiūlymus atsižvelgti. Su parengtais Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniais galima susipažinti Neringos savivaldybės administracijos posėdžių salėje.

 

Sandra Vaišvilaitė,

sandrava@neringa.lt