mobile menu toggle Pradžia

Kovo 21-oji Pasaulinė Dauno sindromo diena

Kasmet kovo 21 d. minima Pasaulinė Dauno sindromo diena. Ši diena skirta visame pasaulyje didinti visuomenės supratimą apie Dauno sindromą, skatinti asmenų, turinčių šį sindromą, teisių, socialinės įtraukties ir gerovės palaikymą. Trečio mėnesio 21-oji diena pasirinkta neatsitiktinai – šie skaičiai siejami su 21-osios chromosomos defektais (trisomija), kurie ir sukelia Dauno sindromą. Skatindami toleranciją Dauno sindromą turintiems žmonėms, visi kviečiami prisidėti prie socialinės akcijos, skirtos išreikšti paramą, plėsti tolerancijos ribas, mažinti atskirtį bei formuoti sveiką visuomenės požiūrį į žmones su šiuo sindromu. Palaikymą galite išreikšti mūvėdami skirtingas kojines kovo 21 dieną ir paskatindami tai daryti kitus. Kviečiame jus prisijungti prie Pasaulinės Dauno sindromo dienos minėjimo, dėvint skirtingas kojines!

Kiekvienoje žmogaus organizmo ląstelėje yra branduolys, kuriame saugoma visa genetinė informacija. Genai yra atsakingi už įgimtus bruožus ir yra susigrupavę į strypo pavidalo struktūras, vadinamas chromosomomis. Paprastai kiekvienos ląstelės branduolys turi 23 chromosomų poras, kurių pusė yra įgimta iš kiekvieno tėvo ir motinos. Dauno sindromas diagnozuojamas tada, kai asmuo turi pilną arba dalinę papildomą 21-ąją chromosomą.

Ši papildoma chromosoma nulemia Dauno sindromui būdingus bruožus ir lemia vystymosi raidą. Vieni iš daugelio Dauno sindromui būdingų bruožų yra:

  • Žemas raumenų tonusas
  • Sulėtėjęs augimas ir vystymasis
  • Maža galva, plokščias pakaušis, apvalus veidas
  • Įstrižas akių plyšys
  • Didelis atstumas tarp akių
  • Didelis, netelpantis burnoje, liežuvis
  • Protinis atsilikimas
  • Žemas ūgis
  • Sąnario nestabilumas

Mokslininkai nėra nustatę ir apibrėžę jokių konkrečių priežasčių, kodėl atsiranda klaidos ląstelių dalijimosi stadijoje ir susiformuoja pilna arba dalinė trečioji 21-oji chromosoma. Tačiau mokslininkai yra įrodę, kad tikimybė turėti kūdikį su Dauno sindromu didėja su moters amžiumi. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad Dauno sindromą lemia gamtos užterštumas ar tėvų gyvenimo būdas prieš ar po apsivaisinimo, gyvenimo sąlygos, nesveika mityba ir t.t. Mokslininkai ir toliau tiria galimas priežastis, tačiau kol kas vyrauja nuomonė, kad tokia anomalija ląstelių dalijimosi procese atsiranda tiesiog atsitiktinai.


Straipsnis paruoštas pagal Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos pateiktą informaciją.